Lithuanian GDP growth in 2013 and forecast for 2014-2015

2013q4_contr

Current situation

According to the second estimate of GDP accounts by the national statistics department of Lithuania, the annual GDP grew in real terms by 3.3 percent in 2013. In the fourth quarter the annual growth increased to 3.6 percent (swda 3.3 percent), after a temporary slowdown in third quarter with a 2.2 percent yoy (swda 2.3 percent), which was due to maintenance work in the oil refinery “Orlen Lietuva”.

In the fourth quarter, household consumption remained with 3.1 percentage points the main growth engine of annual GDP growth, thus, showing some slowdown after its maximum reached last quarter with 3.7 ppt contribution. Gross fixed capital formation showed same dynamics: after astonishing 2.9 ppt contribution in Q3, it contributed only 2.5 ppt in Q4. After 4 consecutive quarters of decreasing inventories’ contribution to GDP growth, in last quarter the trend changed to positive – indicating a decreasing external demand for Lithuanian products and contemporary picking up “Orlen Lietuva” production. This underpins the fact that net export’s contribution to GDP growth remained dragging down and decreased to -2.4 ppt after -1.7 ppt in the quarter before.

Outlook

Lithuanian growth is forecast to sustain firm in 2014 and to achieve up to 3.8 percent annual growth. Main influencers are supposed to be temporary accelerating real estate and construction sector. Lower availability of skilled force will force further increase in real earnings and, thus, stronger domestic demand for products and services.  In 2015 and assumingly after the adoption of common EU currency, the strong demand for real estate could diminish, leading to decelerating annual growth of 3.4 percent. Improving economic conditions in the EU, main Lithuanian export’s partner, should increase the external demand and mitigate the net export’s negative contribution to annual GDP growth. But the persistent weak gross fixed capital formation (especially investments in machinery and other equipment) will not allow the increase of labour productivity and by that will set a ceiling to GDP growth in middle term.

2013q4_contr

2013q4_ver2

 

Šiaulių apskrities ekonominės situacijos apžvalga

Rokiškio rajono ekonominės situacijos apžvalga

Alus brangsta – Lietuva žlunga

Inversion„Aludariai ruošia atleidimų lapelius“, –  grėsmingai skelbia delfi.lt antraštė. Nejaugi akcizo didinimas vers aludarius atleisti 2600 darbuotojų, kaip teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas?

O štai R. Viršilo citata, prikimšta skaičių ir faktų, net pribloškia skaitytoją ir pastarasis linkęs iškart stot aludarių pusėn: „Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad ant akcizo priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Tad toks ženklus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį. Svarbu pabrėžti, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant – taip žlugdomi vietos gamintojai“.

Bet, kaip ir visad, tiesa slepiasi kažkur per vidurį… tad, paanalizuokim skaičius:

Šiuo metu alui yra taikomas 8,5 lito už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos mokestis už produkto hektolitrą (100 litrų). Rašant šį straipsnį prieš mane puikuojasi tamsus “Vilniaus Alaus” butelis, kurio etiketėje nurodyta, jog jo sudėtyje yra 5,6% alkoholio. Tad mano skaičiavimai bus pagrįsti tiesiog šio skanaus alaus stiprumu.

Už vieną hektolitrą tokio alaus į biudžetą pervedama 8,5*5,6=47,6 Lt. Kadangi pridėtinės vertės mokestis (PVM) taikomas “ant viršaus”- bendra mokesčių suma siekia 47,6*1,21=57,6 Lt. Taigi, už 0,5 litro tūrio butelį sumokami tik 29 centai mokesčių. Jau žinoma, kad nuo šių metų balandžio pirmos dienos akcizas alui padidės 10%, taigi, akcizo mokesčio padidėjimas pabrangins tą patį alaus butelį trejais centais ir akcizo mokestis, priskaičiuojant PVM, padidės iki 32 centų. O nuo kitų metų sausio pirmos dienos padidinus akcizą dar 50%, akcizo mokestis kartu su jam taikomu PVM,  sieks 48 centus. Taigi, už butelį ”Amber City” alaus teks sumokėti 19 centų daugiau, negu šiandien.  Tad, jeigu mažmeninkai nesugalvos didinti savo gaunamo antkainio nuo kitų metų sausio 1  dienos, vietoj  2,79 Lt už butelį, teks pakloti 2,98 Lt.

Bet juk tada visi pirkėjai puls pirkti pigaus užsienietiško alaus?

Na taip, viskas vyksta pagal tą patį scenarijų, kaip ir užsieniečiams superkant Lietuvos žemes… Gal net kam nors kils idėja sušaukti referendumą, kad nebūtų galima pirkti užsienietiško alaus? Siekiant išgelbėti Lietuvos aludarius nuo žlugimo?

Pokštus palikim pokštininkams… užsienietiškas alus nėra atleistas nuo akcizo mokesčio ar nuo PVM, tad, reliatyviai žiūrint, toks alus brangs netgi labiau, negu brangesnis lietuviškas. Todėl vartotojai sunkiai pamatys kokią nors naudą subsidijuoti 19 centų pabrangusį alų kitu alumi, pabrangusiu irgi 19 centų.

Kalbant apie prekybinį antkainį, tai pastarasis nebūtinai turi didėti. Juk parduotuvė, norinti uždirbti 10 centų už butelį, uždirbs-pasiims tuos pačius 10 centų, nepaisant to, kiek kainuos pats butelis – 2,79 ar 2,98. Tad mažmeninės prekybos painioti į šią rūku apgaubtą istoriją tikrai nereiktų.

Pasvarstykime, kodėl aludariai taip sukilo ir pučia miglą į akis?

Galbūt todėl, kad paskutiniu metu pastebimos alaus vartojimo mažėjimo tendencijos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pardavimų kiekiai mažėja ir tokių gigantų, kaip “Heineken” ar “Carlsberg”… Net stambiausios alaus gaminimo įmonės pradeda galvoti, kokias naujas rūšis pristatyti ir siekia skatinti pardavimus jauniems vartotojams bei svarsto, kaip apkarpyti gamybos kaštus. Taigi galbūt Lietuvos aludariai matydami mažėjančias vartojimo tendencijas, siekia rasti atpirkimų ožį, kaip kaltąjį dėl senkančių pardavimų?

Kaip LLRI karves pardavinėja

Visi žino, jog Lietuvos Laisvos Rinkos institutas (toliau LLRI) sugeba nustebinti. Jų  retorika taip pat  gerai žinoma: „Valdžia turi liberalizuoti, liberalizuoti ir dar kartą liberalizuoti, o svarbiausia – nesikišti“.

Tai kad LLRI neatstovauja bendruomenės interesų, o tik jį dosniai remiantį verslą, manęs neerzina tol, kol lobizmu LLRI užsiima bent jau patyliukais leisdami visokius „spalvoto tualetinio popieriaus vertus“ leidinius (pvz., apie Lietuvos savivaldybių būklę, kuriuose pateikiamas rangavimas grindžiamas prielaida, jog tik liberalios savivaldybės yra „geros“ LINK). Tačiau, kai vyksta diskusija apie mokesčius – LLRI atstovų geriau nesikviesti į laidas. Nes štai kas įvyksta:

LLRI karves2

Galima daug ir ilgai diskutuoti apie sumažintų pensijų sugrąžinimą. Tačiau, kaip ekonomistas, šio sprendimo pagrįstumą vertinčiau labai atsargiai. Lietuvoje pensijos nėra sukauptos (kalbant bent jau apie pirmąją pensijų pakopą), tad valstybė, plačiąja prasme, padengs vasario mėnesį pensijų išmokas, sausio mėnesį surinktais mokesčiais ir dar papildomai skolinsis tarptautinėse rinkose,  kadangi surinktų mokesčių bus per mažai. Galima kaltinti nemokančius taupyti socialdemokratus, galima kaltinti Kubilių, Brazauską ir kitus… Bet Lietuva niekada neturėjo subalansuoto valstybės biudžeto…

Tačiau sprendimas grąžinti pensijas priimtas (juk reikia pamaloninti elektoratą prieš Europos parlamento rinkimus?), tad belieka tik svarstyti, kaip sukrapštyti trūkstamus skatikus. Vangiai norisi taupyti, tad tenka kelti mokesčius. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas apmokestinti nekilnojamąjį turtą nepasiteisino, tad bus bandoma didinti akcizą, nors ir žinant, jog tai stums verslą į šešėlį. Pats akcizų didinimas – nėra blogis per se (alkoholikų armija, vertinant iš ekonominės prizmės, irgi opi problema), jeigu ne prastai saugomos sienos, leidžiančios klestėti „tarpvalstybiniam pasienio verslui“.

Bet LLRI atstovas, Žilvinas Šilėnas, argumentuoja, jog nevalia didinti akcizo mokesčių alkoholiui ir tokiu būdu  „atiminėti“ pinigus iš žmonių. Iš tikrųjų, jis kalbėjo apie tai, kad jo remiamas aludarių institutas nenori, jog padidinus akcizų mokesčius ir galimai padidėjus kontrabandai, sumažėtų jo institutą remiančiųjų pajamos ir gaunamas pelnas.

Jis klausytojams siūlo tokį ekonominį planą – parduoti dalį rinkoje laisvai kotiruojamų valstybės laikomų akcijų ir tokiu būdu gauti vienkartines pajamas, kuriomis būtų galima padengti pensijų grąžinimo išmokas, pateikdamas tokius svarstymus bei skaičiavimus: „Pardavus dalį valstybės laikomo „Lesto“ akcijų paketo (nuo 82 proc. iki 70 proc.) būtų, vertinant šiandienos akcijų kainomis, gaunami 235 mln. Lt Pardavus  26 procentus „Lietuvos energijos“  akcijų, pasiliekant valstybės nuosavybėje 70 procentų, būtų gaunami 280 mln. Lt, o pardavus  27 procentus „Litgridas“ akcijų ir pasiliekant 70 proc. akcijų, būtų gaunami dar 300 mln. Lt.“

Nerijus Mačiulis, kaip ir pridera liberalumą išpažįstančiam ekonomistui, nuolankiai pritaria šio plano įgyvendinimui… Parduoti valstybės turtą visada apsimoka, juolab kad valstybė pasilieka visas kontrolines teises.

Juk skamba gerai – tiesa?

Taip, kol nepradedama skaičiuoti (oi, kaip LLRI lobistai bijo šio žodžio…).

2012 metais, „Lesto“ sumokėjo 102,6 mln. Lt. dividendų, iš kurių 84 mln. Lt. atiteko valstybei. Jeigu valstybei būtų priklausę ne 82 proc. akcijų , o 70 proc. akcijų, dividendų būtų buvę išmokėta 12 mln. Lt. mažiau. Atsižvelgiant į faktą, jog bandant parduoti net 26 proc. įmonės akcijų, jų kaina kristų ir tikrai nesiektų 3 Lt. už akciją. Taigi, galima gauti suma, pardavus dalį akcijų, būtų surenkama per 18 metų, dividendais.

Už siūlomą parduoti visų trijų įmonių valstybės valdomų akcijų paketą, už 2012 metus valstybė gavo 31 mln. Lt. dividendų. Pardavus siūlomas akcijų dalis, būtų gautos pajamos, kurios ir taip būtų gaunamos per 26 metų laikotarpį. O kas tas pajamas gaus dar vėliau?

Tiesa, akylas skaitytojas man tikrai gali prikišti, jog sunku prognozuoti, kaip klostysis šių įmonių veikla ateityje, ir galbūt nebus mokami tokie rekordiniai dividendai, kaip 2012 metais. Tai tiesa, tačiau net jeigu 24 metai išsitęstų iki 40 metų, kam parduoti pieningą karvę?

LLRI atsakytų, jei norėtų būti  sąžiningi ir atviri: „Ogi tam, kad mūsų rėmėjų pajamos nemažėtų“.

1 lentelė. Informacija apie valstybės laikomas akcijas bei išmokėtus dividendus. Informacija paimta išhttp://www.nasdaqomxbaltic.com

LLRI karves

 

MMA 2015.01.01 – 1199 litai?

Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („…dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę. Piešdamas kiek niūroką vaizdą, dariau prielaidą, jog ekonomikos atsigavimas visoje Europos Sąjungoje bus spartesnis ir įsisiūbuos kainų augimą, o MMA padidinimas būtų papildomai paskatinęs šį procesą. Tačiau šis scenarijus nepasitvirtino, ES šalių ekonomikos toliau svyruoja ties recesijos riba. Nors Europos Komisija piešia šviesesnę ateitį, tačiau prognozuojamas kopimas iš duobės regis nesuduos pakankamo impulso infliacijai augti artimoje ateityje. Tad galbūt iš tiesų verta pagalvoti apie MMA didinimą, kaip pasielgė mūsų kaimynai latviai ir estai[1]? Prieš bandant rasti atsakymą į klausimą, ar toliau didinti MMA Lietuvoje, reiktų žvilgtelėti, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai padarė pastarasis 25% MMA padidinimas. Neretai pasigirsta kalbų, jog šis dirbtinis augimas nuo 850 iki 1000 LTL neigiamai paveikė Lietuvos konkurencingumą ir todėl šiuo metu sulėtėjo eksporto apimtys. O kai kurie politikai reikalauja koalicijoje numatytų 1509,- litų MMA įvedimo nuo 2015 metų.

Šiek tiek praktinės teorijos, arba kodėl valstybės nedidina NPD, o kelia MMA

Dauguma ekonomistų vienareikšmiškai sutiktų, jog NPD didinimas iš esmės padėtų mažas pajamas gaunantiems asmenims, nepadidintų darbo sąnaudų darbdaviams, o ir mokesčių sistemos progresyvumas padidėtų. Tokiu būdu, daugiau nei MMA uždirbantys asmenys neturėtų argumentų reikalauti papildomo algos kėlimo, nes padidinus MMA didesnę kvalifikaciją įgiję darbuotojai gali atsidurti ant to paties atlyginimų laiptelio, kaip ir mažiau kvalifikuoti. Tačiau šiandienos politikų sprendimai remiasi ne tik ideologija, bet ir (galbūt kartais savanaudiška) kalkuliacija. Kai valstybės biudžetas yra chroniškai deficitinis – NPD didinimas sąlygoja stipriai mažėjančias biudžeto įplaukas dėl mažėjančio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo (GPM), nes sumažėja apmokestinamoji bazė. Tai, jog dirbantieji gauna keliolika litų daugiau – ir juos išleidžia, deja, neatsveria (per PVM, pelno mokesčius, akcizus) prarastų biudžeto pajamų. MMA didinimas irgi daro neigiamą įtaką, nes viešajame sektoriuje dirba daug mažas pajamas gaunančių asmenų. Didinant MMA, lygiagrečiai didėja darbo sąnaudos, tačiau patirtos išlaidos nemenka dalimi grįžta per padidėjusias GPM ir Sodros įmokas. Tačiau MMA padidinimas labiau apsunkina verslą, ir galimai trukdo kurti naujas darbo vietas (jeigu MMA lygis viršija žemą kvalifikaciją turinčio asmens sukuriamą pridėtinę vertę įmonėje). Politikai Lietuvoje , kaip ir kitose valstybėse  – matydami, jog „ekonomikos atsigavimas“ toli gražu nepasiekia visuose sektoriuose dirbančiųjų vienodai ir norėdami išvengti socialines nelygybės didėjimo, yra linkę didinti MMA prieš toliau keliant NPD[2]. Panašių rezultatų siekia ir naujai susiformavusi Vokietijos vyriausybė[3], o JAV prezidentas B.Obama viešai pareiškė, kad rems įstatymų pataisas, didinančias federalinį MMA iki 10 JAV dolerių.

Ar MMA didinimas Lietuvoje turėjo neigiamų pasekmių?

Bandant atsakyti į klausimą, ar MMA didinimas nuo 850,- iki 1000,- LTL neigiamai paveikė Lietuvos ekonomiką, reiktų panagrinėti, kuriuose sektoriuose iš tiesų padidėjo mokamos algos, kuriuose sektoriuose algų augimas padidino darbo sąnaudas ir, kaip išaugusios darbo sąnaudos paveikė šių įmonių pelningumą. O gal MMA padidinimas galėjo turėti įtakos ir lėtėjančioms Lietuvos eksporto apimtims?

Vidutinis bruto atlyginimas

Grafikas Nr.1 iliustruoja vidutinio mėnesinio bruto (prieš mokesčius) atlyginimo metinį augimą skirtingais 2012 ir 2013 metų ketvirčiais įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose. Matyti, jog sparčiausias vidutinės mėnesinės bruto algos augimo tempas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pasiektas I, S, F, N, H, A sektoriuose. Būtent šie sektoriai yra labai imlūs darbui, o juose gaunamas vidutinis atlyginimas yra žemesnis, nei bendras šalies vidurkis, gaunamas kituose ekonomines veiklos sektoriuose (grafikas Nr.2)

Grafikas Nr.1 metinis vidutinės bruto mėnesinės algos augimas, pagal EVRK 2[4]

Grafikas Nr.1 metinis vidutinės bruto mėnesinės algos augimas, pagal EVRK 2

Grafikas Nr.2 vidutinė mėnesinė bruto alga pagal EVRK, 2012K4 ir 2013K1

Grafikas Nr.2 vidutinė mėnesinė bruto alga pagal EVRK, 2012K4 ir 2013K1

MMA įtaka darbo sąnaudoms

Analizuojant, kuriuose ekonominės veiklos sektoriuose MMA pakėlimas / padidėjęs vidutinis mėnesinis atlyginimas turėjo daugiausiai įtakos išaugusioms darbo sąnaudoms  – pirmąsias vietas vėl užima F, I, S, N sektoriai. Šiuose sektoriuose užfiksuotas darbo sąnaudų augimas, lyginant su praėjusių ketvirčių  (mėlyni stulpeliai), bei vertinant metinio augimo pokytį iš 2012K4 į 2013K1 (žali stulpeliai). Tai, jog duomenys vertinami jau eliminavus sezono įtaką, leidžia daryti prielaidą, kad ypač statybų sektoriui būdinga mažesnė darbų apimtis pirmąjį metų ketvirtį jau yra įvertinta – tad turimi skaičiai atspindi realius darbo sąnaudų pokyčius ir tokiu būdu tiesiogiai atskleidžia MMA įtaką.

Grafikas Nr.3 Darbo sąnaudų pokytis  eliminavus sezono įtaką, pagal EVRK Grafikas Nr.3 Darbo sąnaudų pokytis eliminavus sezono įtaką, pagal EVRK

Darbo sąnaudos mažina pelną ir pelningumą, tačiau efektas tik trumpalaikis

Vertinant padarytą įtaką įmonėms, galima konstatuoti, jog nepaisant MMA padidinimo ir išaugusių darbo sąnaudų, F, I, S, N sektoriai nenukentėjo taip stipriai, kaip būtų buvę galima tikėtis. Lentelėje Nr.1 pateiktas visų ekonomikos sektorių įmonių grynojo pelningumo pokytis procentiniais punktais, lyginant su atitinkamu ketvirčiu praėjusiais metais.

Lentelė Nr. 1 EVRK 2 įmonių pelningumo pokytis proc. punktais lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lentelė Nr. 1 EVRK 2 įmonių pelningumo pokytis proc. punktais lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Matyti, jog I (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla) sektoriaus įmonės po stipraus šoko, patirto pirmąjį šių metų ketvirtį, per antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atsigavo ir grynasis pelningumas tikėtina pagerins net 2012 metų rezultatus. S96 sektoriaus (kita asmenų aptarnavimo veikla) pelningumas buvo kiek nepastovus ir krito antrąjį šių metų ketvirtį, bet vėlgi sugebėjo atsitiesti trečiame ketvirtyje ir tikėtina išliks teigiamas ir paskutiniame metų ketvirtyje. A02 sektoriaus grynasis pelningumas, nepaisant lengvo nuosmukio metų pirmajame ketvirtyje, stabilizavosi, ir tikėtina, kad sektorius metus baigs sėkmingai. F (statybų) sektorius po pirmojo smūgio irgi sugebėjo greitai atsigauti. Tiesa, tiek F tiek I sektorių padidėjusiam grynajam pelningumui įtakos turėjo ir 2013 metais Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai. Tad rezultatus vertinti reiktų atsargiai (būtų naudinga sulaukti regioninių sektorinių duomenų ir juos analizuojant eliminuoti Vilniaus miesto padarytą įtaką visai statistikai).

MMA padidinimo įtaka eksportui

Kokią įtaką Lietuvos silpstančiam eksportui padarė MMA, šiuo metu dar sunku atsakyti, nes ne visi tam reikalingi duomenys yra prieinami. Tačiau, įvertinus žinomus faktus, galima teigti, jog daugiausiai įtakos MMA padidinimas turėjo jau minėtiems sektoriams (F, S, I, N, A), kurių prekės ir paslaugos nėra eksportuojamos. Silpstantį Lietuvos eksportą kur kas labiau paaiškina stiprus Euro  kursas, lyginant su JAV doleriais, silpstanti Rusijos ekonomika, menkesniais tempais augantis perdirbtos naftos produktų eksportas bei dėl aukštų energijos kainų ir tuo pačiu metu žemų trąšų kainų pasaulinėse rinkose stipriai kritęs trąšų eksportas. Be to, ir grūdų eksportas šiais metais nebegalėjo prilygti praėjusių metų rezultatui. Aukščiau paminėti faktai atskleidžia priežastis, kurios  labiausiai darė įtaką Lietuvos eksporto apimčių lėtėjimui.

Žvilgsnis į priekį:  koks MMA 2015.01.01?

Kai ekonomistai sudarinėja politines prognozes, rizikuoja skaudžiai nudegti sparnus. Tačiau, politinės tribūnos nerimsta ir pasigirsta šūksnių apie būtinybę didinti MMA iki 1500 litų. G. Nausėda tvirtina, jog didinimas iki 50% vidutinio mėnesinio bruto uždarbio – būtų realus scenarijus, o žurnalas „The Economist“ skaičiuoja, jog iki 50% bruto atlyginimo medianos siekiantis MMA nesukelia nei didesnės infliacijos, nei didesnio nedarbo lygio[1].

Rašant šią analizę Lietuvos Statistikos Departamentas dar nebuvo paviešinęs gaunamo bruto atlyginimo pagal kvartilius (metiniai uždarbio kvartilių duomenys skelbiami kasmet spalio mėnesiui), tad žemiau pateikta lentelė Nr. 2 iliustruoja 25,50,75% kvartilius 2012 metų spaliui bei vidutinį mėnesinį bruto atlyginimą pagal EVRK 2 sektorius Lietuvoje 2012 ir 2013 metų trečiam ketvirčiui. Kvartiliai 2013 metams sumodeliuoti, pritaikant tuos pačius koeficientus, kokie buvo 2012 metais bei pateikiami 50% medianos ir vidutinio mėnesinio bruto uždarbio skaičiai, atspindintys, koks galėtų būti MMA. 2015 m. daroma prielaida, jog darbo užmokestis visuose sektoriuose augs vidutiniškai 6%.

Jeigu priimant sprendimą didinti MMA būtų imama 50% nuo vidutinio atlyginimo -  kalbėti apie MMA padidinimą iki 1222 litų nuo 2015 metų būtų realu. Jeigu didinimui būtų imama 50% atlyginimų medianos bazė – tada 2015 metais tebūtų pasivyta 1000,- Lt siekiantis MMA.

Paskutiniuose dvejuose stulpeliuose aš pateikiu du siūlymus: diferencijuoti MMA pagal tai, kiek darbuotojas turi darbo stažo. Scenarijus A – taikomas patyrusiems darbuotojams (60% atlyginimų medianos), scenarijus B – ilgalaikiams bedarbiams bei 12 mėn. darbo stažo neturinčiam jaunimui (40% atlyginimų medianos). Taikant tokį diferencijavimą būtų sumažinama rizika neturinčiai patirties darbo jėgai netekti darbo bei sukuriama paskata darbdaviams įtraukti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką. Diferencijavimas galėtų būti taikomas 12 mėnesių laikotarpiui, užtikrinant B grupės darbuotojų pakankamą darbo įgūdžių įsisavinimą, prieš pereinant prie 60% medianos siekiančio MMA. Tokiu atveju MMA patyrusiems darbuotojams galėtų būti padidinta nuo kitų metų sauso 1d. iki 1199 litų, o nepatyrusiems darbuotojams galėtų būti mokama 799 litai per pirmuosius 12 jų darbo mėnesių. Tačiau vien didinant MMA per prievartą – reiktų neignoruoti ir fakto, jog didinant MMA, dalis smulkaus verslo gali būti įstumta į šešėlį. Tad reiktų mobilizuotis ir kovoti su vokeliniais atlyginimais, bei siekiant mažinti ilgalaikių bedarbių armiją – diegti efektyvias mokymo sistemas, kurios būtų suderintos su potencialiais darbdaviais.

Lentelė Nr. 2 Vidutinis bruto atlyginimas, pirmas kvartilis, mediana (antras kvartilis), trečias kvartilis


[1]Nuo 2014 metų Sausio 1d.Latviai padidino MMA nuo 200,-iki 225,- LVL (320,-€), Estai nuo 320,- iki 355,-€. Lietuvoje galiojantis MMA 1000,- LTL atitinka 290,-€
[2]Nuo 2014.01.01 NPD Lietuvoje padidintas nuo 470,-iki 570,- LTL
[3]Siekiamas vieningas MMA Vokietijoje 8,5€ per valandą
[4] EVRK 2: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija
[5] 2013m. gruodžio 14d. leidinys: „The logical floor“
PDF VERSION:

Prime Minister Dombrovskis resigns

The shocking events in Ryga, when a roof of a local “Maxima” supermarket store collapsed – led to a resignation of Latvian Prime Minister Dambrovskis today. There are rumours, that his leading party has softened construction requirements – which possibly contributed to the collapse of the building’s roof. Putting political turbulences aside, what impact does the resignation of the Latvian PM has on Latvian and Lithuanian economies? In short term we should not expect any significant impacts on Latvian economy, as the budget is cut and dried and all necessary treaties for the euro adoption are already signed. These were the only good news. Bad news are: the new PM and probably the whole cabinet will not encourage any significant reforms needed until the general elections at the end of 2014. Heretofore no significant changes will be possible in budget until 2016 and before Saeima elections – no party will strive for painful but abundant labour market reforms. But bad news are even more: the resignation will affect Lithuania and Estonia. As the Baltic countries are locked in negotiations about nuclear power plant Visaginas at the PM level. The missing political will, I expect, will lead to postponement of the many important decisions until the 2016. As well, the lack of political agreement will decrease the incentives to change the current laws and force major power generation utilities to participate at Nord Pool Spot market. Without the utilities producing renewable energy participating in NSP, Elering (Estonian transmission system operator) will refuse to build additional transmission lines from Estonia to Latvia. This will not only affect Latvian, but as well Lithuanian electricity prices. Though the resignation is not as dramatic in the short term, it may become painful in the long term not only for the Latvians, but as well for Lithuanians.

Lithuanian GDP growth forecast update

I have recently updated my GDP growth forecast for the rest of the year and for the period of 2014.

The newly available data suggests that GDP growth is losing momentum, as export engine fueling the economy is starting to drag, while the internal demand remains low.

I have left the annual growth rate for 2013 of 3.1% yoy unchanged.

2014 forecast remains in the amplitude of 4.3-4.8, with the most likely outcome of 4.6%. I believe economic growth will gain momentum in 2014Q1 and 2014Q2, as exports in EU will begin to increase at higher pace and in due to higher labour demand the increase in real wages will surpass lower inflation.2013Q4A 2013q4

LIETUVOS PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTO APŽVALGA

DOWNLOAD:LIETUVOS PREKIŲ IR PASLAUGŲ EKSPORTO APŽVALGA

My impressions from World Latvian Economic and Innovation Forum

On 3rd July I had the possibility to participate at the first World Latvian Economic and Innovation Forum in Riga. This forum was organized by Latvian Ministry of Foreign Affairs, Latvian Chamber of Commerce and Industry and Latvian Freedom Foundation.

Intention of this blog post is to give a brief summary of the forum itself and to compare it with the World Lithuanian Economic Forum I had participated in Vilnius on 2nd June this year.

I don’t want to criticize any of these events, as both have been great events. But I believe my insights could be valuable for further improvement.

Not international enough, or not for press?

Being both an economist and blogger has its own advantage: free access to many conferences either as economist or as blogger. This time, I came as representative of the media side. For my astonishment, I was the only Lithuanian representative of the media (I didn’t find anybody representing Lithuania in participants’ list, but I think I’ve heard somebody speaking Lithuanian). Well registration was easy, just signing in. But here came the problem: conference materials for the press were only in Latvian language. I asked for the participants map in hope that one would be in English as many of the participants were from USA, Australia, and there were even some Germans at the conference, so it had to be in English? But as “media” I wasn’t allowed to get one. Ouch- that’s not international enough!

Respect for the President of Latvia

While working on establishing Wifi – someone announced the President of Latvia and suddenly everybody was standing. My first thought was – everybody is going to sing the national anthem of Latvia? No! Mr. President was entering the conference room.  Though I’m not sure, whether this respect would be shown for the Prime Minister as well, but due to my experience in Lithuania (World Lithuanian Economic Forum 2011 in Vilnius), nobody stood up, when President Dalia Grybauskaitė entered the hall. I like the Latvian attitude towards their President.

I won’t summarize each speakers speeches or specific ideas they have spread – I just don’t do many notes during conferences, instead I would like to describe what where the main ideas spread and discussed and give some brief comments.

2013-07-03 09.23.19

The Discussion I: Latvia’s place in a globalized world: what is Latvia’s niche and smart area of specialization?

The first discussion can be summarized by the phrase from the welcome speech of Mr. President hoping that this conference will give answers and insights “HOW WE CAN DO IT”…

Latvians like Lithuanians are facing similar problems and challenges. Emigration, low wages, European price levels.  So in the first part, the main focus was on pharmacy, chemistry and ICT sectors as the most value adding promising sectors in Latvian economy. “Creative” sector was mentioned as well – like music and film industry.  It has been made clear, that in order to catch up with EU (‘s average) Latvian economy has to transform to high value added production – as production and exports of higher value added products leads to higher wages, higher tax revenues and a higher living standard.  There has been no doubt, Latvia itself, cannot achieve this. The only way  to achieve this is with the help of foreign investors, fostering the transformation development towards higher quality products’ manufacturing. Problems of high school education were addressed as well.  Yet, Latvian labour pool seems to cope with the labour demand in these sectors, and the situation seems not to be yet “tragic”, but in the near future – it could.

Latvia’s Ministry of Foreign Affairs is also working on ideas to engage diaspora Latvians in future economic development projects, but the first problem they have to solve is to make clear who is where… At this moment my first thought was: GLL (Global Lithuanian Leaders)  is a bit further.

The president of Bank of Latvia gave an interesting point to the discussion whether adoption of the common European currency will aggravate inflation? – his answer was, that if companies had want to increase the prices, they could do it as well today and not wait for the 1st of January 2014. So in total inflation increase of only 0.2-0.3% is expected (also due to some tax policy changes).

Well, I still remember the price of salad in Germany in the first morning with the Euro: day before 1 DM (=0,5€) and next morning: 0.99€…. None the less, I assume the risk of price increase in Latvia and Lithuania is lower than it was in Germany, as the currencies are much longer pegged. Anyway, antitrust divisions should start supervising the price developments in order to assure that there won’t be any cartel agreements.

2013-07-03 10.00.18

After filling up with coffee the discussion II: Latvia’s business environment – among the six most competitive in the world! What can Latvia learn from the leading business environments around the world? – started:

Briefly: ease of doing business index results were presented where Latvia was compared with USA and Singapore. Problems were identified and possible solutions or even already initiated projects in Latvian Seima were mentioned in order to improve Latvian competitiveness (especially dealing with construction permissions, protecting investors, and infrastructure problems).

I have never heard anything like that from a Lithuanian clerks. At least not up to now at any conference I had attended.

Some other points of the panel were: low percentage of foreign students in Latvia, as foreign students bring not only more “globalization” in to the universities, but they bring money as well! One calculates that if Latvia attracted as many foreign students as UK does (round 17% are foreign students) and assuming they spend round 15.000 USD per year, this would total to 250 mln USD equalling to round 1% of Latvian annual GDP.

Minister of economy, who actually has studied at Harvard University, has once again made clear and drew a clear picture / vision of how important it is for Latvia to become high value products’ exporter and made clear as well, how the government intends to support this long term transformation. I specifically liked the idea spread by the Minister – Government’s role: to support business and to avoid crowding out effects on investment (investing where private business does it already).

The view of government complementing and co-working with private sector in order to achieve best possible results – something I’m missing on the Lithuanian side for a long time now.

Siew Thiam Low, Chairman of the Global Leadership Forum from Singapore was participating at the panel as well. He explained how Singapore managed to become number one in ranking of ease of doing business.  Not everything Singapore did can be copied and adopted in Latvia, but some advices were really useful: he encouraged to focus on attracting foreign “elephant size” companies to come to Latvia, as then SMEs would follow or build up around.

2013-07-03 11.25.22

After the lunch break I went to 3b Part: Latvian services with export potential. How can Latvia address and attract foreign target audiences? International brand management of Latvian services.

Where topics like competitiveness of Latvian logistic companies, ICT, reforms in high school education and problems with Branding Latvia were discussed.

2013-07-03 15.19.29

The fourth (a) panel: A Innovation and Investments in Technology: Brought some insights: how important it is to have M.Sc and PhD in country, if trying to attract foreign investors. Toby Moore, from Imprimatur Capital Fund Management drafted, that at the end of 2014, only round 32% of employees will have “JUST” the bachelor degree, the others are or will be PhDs, M.Sc or M.A.

This is very relevant issue for Lithuania as well. I’ve heard opinions, that in the time factories are build (up to two years), universities can “prepare” the specialists needed.  Sure, but not M.Scs and not PhDs! And with the tendency of emigration – lack of highly skilled labour pool is at danger to decrease.

2013-07-03 15.55.54

The last panel of the day: Discussion – V: View from the side – Latvia in the eyes of foreign investors – was far too short (just 30 min) and didn’t give the needed insight, but the attempt to invite and to hear to real life “problems” – as they are senn by foreign investors – was definitely a great idea.

The day was closed by boy-chorus singing few songs. And as “thanks” to participants, round 5 of them picked out from the pool of gathered business cards, received presents from the sponsors of the conference.  That’s an awesome idea!!!

So all in all:

I liked this conference very much. And after it I tried to talk to some participants at the World Lithuanian Economic Forum participants, telling them, how it was and what I did like and what not. So all in all, I liked very much the clear focus on economic issues in Latvia. The focus was set on: “we need value added production – therefore we need investment – investment needs infrastructure (physical and law) and labour pool capable to do the work. And the whole conference dealt with these issues and the problems accompanying them.

I missed this clear focus by the Lithuanian forum. Where many great people gave their speeches like: Antanas Mockus, Ilja Laurs…. But my feeling and the feeling of many others who have been at PLEF13 was – the missing focus on current economic problems and missing proposals how to solve it.  PLEF evolved to something like “social – economic – how great we are” which in my view wasn’t so productive.

I have to mention few more things:

  1. I don’t know why Lithuanian government was so under-represented at PLEF, but at PLIEF (Latvian abbreviation for Pasaules latviešu ekonomikas un inovāciju forums) there were: Prime Minister of Latvia participating at the speakers diner day before the conference, President of Latvia giving his speech at the beginning of the conference, Minister of Foreign Affairs and the Minister of Economics participating at panels as well as the President of the Bank of Latvia.  Maybe it was because this forum was the first of its kind in Latvia, maybe Lithuanian government simply didn’t see the need or maybe there was just a miscommunication – but I hope, next Lithuanian PLEF will be with more government support.
  2. The PLIEF – had a clear purpose: to attract foreign investors interest as well. The 3rd day of the forum, potential foreign investors had the possibility to individual meetings and visits to Latvian companies, research and education institutions. There had been different events for local businesses interested in doing business abroad in USA or UK as well….

 

Laikas keisti Lietuva

Po Lietuvoje praleistos savaitės, kurios metu lankiausi Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, po susitikimų su daug draugų ir bendraminčių, kilo idėja surašyti savo mintis, nes  LAIKAS KEISTI LIETUVĄ… Kalbantis ir dėstant savo mintis, teko girdėti, kad kai kurios iš jų nėra visai naujos – tad neketinu jų patentuoti kaip nuosavybės, bet džiaugiuosi, jog ir Lietuvoje yra panašiai mąstančių žmonių.
Šis blogo įrašas – ne ekonominė analizė, ne atsakymas į visas problemas, o tik įnašas į diskusiją….

Politika

Bene kasdien teko susidurti su žmonių, ypač jaunimo, abejingumu politikai. Nors pats save deklaruoju apolitišku žmogumi (mano supratimu, ekonomistai neturėtų kištis į politiką…), visgi bendras žmonių abejingumas dėl to, kas vyksta Lietuvoje, yra katastrofiško lygio. Ir tai nėra tik „partijų problema“ – kaip pakeisti senus kadrus naujais, tai visos Lietuvos problema – kai nėra šviežių minčių ir idėjų politikoje, kuri savo sprendimais įtakoja mūsų visų kasdienybę.

Tačiau kokiais „svertais“ pakeisti abejingumą politinei scenai, kaip paskatinti partijas rūpintis ne tik savo finansine gerove, užsitikrinant PVM lengvatas agurkams ir konservams, bet ir kurti būsimąją politikų kartą ir užleisti savo kėdes?

Manau, būtų naudinga įdiegti dvi naujoves, kurios iš tiesų vargu ar gautų politinį palaikymą, bet kiekvieną balsavusį “prieš” politiką žurnalistai tiesiog tūrėtų kalti prie gėdos sienos:

Įstatymo būdu numatyti, jog Seime atstovauti tautai galima daugiausia 3 kadencijas ir tik 2 paeiliui. Šios priemonės tikslas būtų įnešti į Seimą šviežio vėjo, idėjų ir neleisti seniems „dėdulėms ir tetulėms“ užsisėdėti. Rotacijos principas yra senai žinoma priemonė, tačiau labai vengiama. Ir muitinės tarnyboje – norint mažinti korupciją- buvo svarstoma įvesti rotaciją…. pabrėžiu „buvo“…

Sukurti politikos kodeksą, kurio įsipareigotų laikytis ne tik pačios partijos (partijos lygmeniu), bet ir kiekvienas įstojantis į politinę partiją. Kodekso esmė yra surašyti konkrečius veiksmus, kuriuos padaręs politikas savo noru, besąlygiškai ir nedelsdamas trauktųsi iš užimamų pareigų, nesvarbu ar tai padaryta avarija ir bandymas papirkti liudininkus, prokuratūros pareikšti kaltinimai Seimo nariams ir t.t. Visa tai, kas daro gėdą ir kuo toliau tuo labiau skatina jaunimą nebematyti prasmės Lietuvoje domėtis cirku tapusia politika. Šis kodeksas taptu dinaminiu dokumentu, kintančiu kasdien… sunkiausia būtų tik priversti jo laikytis. Tačiau galbūt užtektų ir viešos lentos prie Seimo, kurioje puikuotųsi „nesilaikančiųjų“ nuotraukos su aprašu kam jie nusižengė, kad bent ką pakeistų. Tikiu, kad toks kodeksas galėtų su laiku būti plečiamas ir toliau – visiems valstybės tarnautojams.

Idėjos iš apačios

Be šviežio vėjo ir pasitikėjimo savo politikais, Lietuvai reikia ir naujų idėjų, ateinančių iš apačios. Teko girdėti, kad panaši idėja jau kažkur buvo, bet realiai su ja dar neteko susidurti:

Esmė yra sukurti valstybinį internetinį puslapį, kuriame kiekvienas žmogus, įmonė ar institucija galėtų teikti pasiūlymus, kaip keisti įstatymus, kokius projektus įgyvendinti. Per keletą mėnesių surinktos idėjos būtų pateikiamos žmonių vertinimui internetinio balsavimo būdu. 10 – daugiausiai balsų gavusios idėjos ar projektai būtų įvertinti specialistų komisijos ir šie projektai kartu su specialistų analizėmis būtų pateikiami dar kartą visuomenei .  Laimėję pirmas 5 vietas projektai būtų atitinkamų institucijų įgyvendinami mažiausiai 2-3 metus ir būtų nepriklausomi nuo politinės aplinkos.  O laimėjusiųjų iniciatoriai ar autoriai –  būtų oficialiai ir viešai pagerbiami per pvz. tarptautinį renginį kaip PLEF, ar panašiai…

Išbandžius tokią praktiką, kai idėjos ateinančios iš apačios yra įvertinamos ir turinčios daugumos pritarimą vykdomos, galėtu keltis ir į ministerijas bei kitas biurokratijos įkaltintas įstaigas. Juk kiekvienas valstybės tarnautojas gali net naktį pažadintas išpilt visą sąrašą, ką reiktų keisti, kad būtų galima geriau ir efektyviau dirbti…

Ekonomikos ir audito tarybos

Ekonomikos analizė ir vertinimas,  kone vienas svarbiausių valstybės valdymą įtakojančių įrankių. Stebint absoliučiai neveikiantį bendradarbiavimą tarp Lietuvos institucijų, ruošiančių ir vertinančių ekonomines analizes, kyla klausimas, ar būtina, kad Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Vyriausybė ir Lietuvos bankas ruoštų savo ataskaitas, turėtų nuosavus modelius ir jų bendradarbiavimas būtų lygus kone nuliui?  Galbūt tokią „nepriklausomybę“ gali sau leisti kokia biurokratijos gigantė Vokietija,  tačiau tokiai mažai šaliai kaip Lietuva turėtų rūpėti ne kiekvienos institucijos „nepriklausomybė“ – o  efektyvus ir našus  darbas.

Be vidinio bendradarbiavimo skatinimo,  manau, jog Lietuvoje yra būtina politiškai ir finansiškai nepriklausoma „ekonomikos taryba“, kurios finansavimas būtų dengiamas biudžetinėmis lėšomis ir kuri kasmet susirinkusi atliktų ekonomikos vystymosi analizę bei įvertintų paskutinių 12 mėnesių politikų veiksmus, teiktų pasiūlymus, kokie žingsniai, įstatymų pakeitimai yra būtini norint pagerinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi.

Galbūt tai daug kam skambės kaip papildoma biurokratija , tačiau visgi manau Lietuvoje reikia institucijos, kuri vertintų ekonomikos perspektyvas ir „audituotų“ politikų veiklą iš ekonominės perspektyvos, tačiau būtų politiškai nepriklausoma. Todėl žymūs Lietuvos finansininkai, ekonomistai ir t.t. toje taryboje negalėtų dirbti. Taryba  turėtų būti sudaryta iš žymių Lietuvos ir užsienio ekonomistų, mokslo pasaulio atstovų.

Įvertinti politikų priimtus sprendimus ar įstatymus, teikti gairių pasiūlymus tėra dalis bandymo padaryti politika skaidria. Norint pasiekti maksimalaus skaidrumo, būtina nepriklausoma taryba, vertinanti valstybės išlaidavimą. Šios tarybos esmė: įvertini visų metų Vyriausybės, Seimo, ministerijų ir savivaldybių išlaidas – parodant pavyzdingus projektus, pagrįstus naudos ir kaštų analize, bei neproporcinga, neefektyvų valdžios išlaidavimą.  Galbūt toks raportas nepakeistų ar nesustabdytų jau inicijuotų neefektyvių projektų, tačiau žinojimas, kad išlaidavimas yra akylai stebimas ir bus viešai vertinamas, automatiškai paskatintų sprendimų priėmėjus dukart pergalvoti savo sprendimus… Manau, audito tarybai viešai skelbiančiai savo ataskaitas ir nustačiusiai neadekvačius seimo narių, ar kitų valstybės tarnautojų išlaidavimus – pastarieji remiantis politikos kodeksu turėtų nedelsiant atsistatydinti.

TUI – Investuok Lietuvoje – Versli Lietuva

Nuoseklus skaidrumo didinimas bei žmonių dalyvavimo politikoje skatinimas gali pagerinti Lietuvoje gyvenančių žmonių nuomonę apie savo šalį. Tačiau tai nereiškia, jog  tai padės pritraukti  užsienio investicijas. Skatinti investicijas yra būtina norint išlaikyti Lietuvą konkurencinga ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir visame CEE regione ir pačioje ES. Kadangi pramonė lieka pagrindinė ekonomikos šaka, nepriklausoma nuo derliaus ar turizmo,  būtina stiprinti Lietuvos ekonomikos stuburą: skatinant kurtis mažas ir vidutines įmones (SME), egzistuojančias skatinti jungtis ir augti. Reikia didinti įmonių nepriklausomybę nuo vietos bankų skolinimo politikos, didinant kotiruojamų akcinių bendrovių kiekį tarptautinėse finansų rinkose (Varšuvoje, Frankfurte ir t.t.)

Tačiau vienas svarbiausių veiksnių lemiantis produktyvumo augimą bei vietinių „jėgų“ silpnėjimą – tai nauju žaidėjų atėjimas į Lietuvos rinką. Taigi užsienio investicijos į Lietuvą, atnešančios kapitalą,  platesnę pasaulėžiūrą ir vakarietišką darbo kultūrą, suprantama, tai ne visada įtinka dabartinių politikų ir verslo grandų struktūroms, linkusioms tęsti kas jau vyksta metų metais: valdžios ir vietinio verslo kolaboracijai.

Pritraukti daugiau TUI i Lietuvą bandoma jau kurį laiką. Ir rezultatais, kuriuos yra pasiekusi „Investuok Lietuvoje“, galima didžiuotis. Visgi, viena įmonė užsiimanti investicijų pritraukimu – nėra tai, kaip pavyktu Lietuvai išsaugoti ir auginti TUI srautus Lietuvoje. Idėja verta tolimesnės analizės galėtų būti skatinimas  tiek fizinius tiek juridinius asmenis imtis užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą.  Pastarieji, ar Lietuvos ar ne Lietuvos rezidentai, pritraukiantys tarkim 1.000.000 €TUI mažiausiai trejiems metams būtų motyvuojami kasmet jiems išmokant po 5% pritrauktos TUI sumos (taigi sumoje 15%). Šis koeficientas galėtų būti didesnis ar mažesnis, tačiau pradinis jo įvertinimas turėtų atitikti tai daliai išlaidu, kurias patiria „Investuok Lietuvoje“  bandydami pritraukti investicijas.  Toks projektas skatintų kiekviena žmogų ar įmonę pritraukti ilgalaikes investicijas. Suprantama, ir pačiai įmonei ateinančiai į Lietuvą bei pasiruošusiai investuoti tai būtų palengvinimas apsispręsti rinktis mus, o ne mūsų kaimynines šalis (jeigu įmonė investuoti pati, ir nebūtų pritraukiama tarpininko – jai vis tiek būtų gražinama tam tikra investicijų suma, po to, kai tos investicijos iš tiesų būna atliktos).

„Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ – gerai dirbančios įmonės. Tačiau pažvelgus į jų veiklą, tampa aišku,  jog pritraukti investicijas ir skatinti eksportą bei įmonių kūrimąsi yra tik dvi to paties medalio pusės. Ir kad ir kaip nepopuliaru būtų, aš siūlyčiau abi veiklas sujungti. Koordinuojant veiklą, galima būtų tikėtis ne tik sinergijos efektų, geresnio personalo, tačiau ir toliaregiškumo tiek bandant pritraukti investicijas į jau esamas įmones, į besikuriančius start-ups bei green-field investicijas, kurios būtų nukreiptos į pramonę bei eksportą, o ne vietinę prekybą. Nes tik žinant, ką norime eksportuoti, ką galima eksportuoti, kur ir t.t., galime žinoti, kokių investicijų mums reikia, kokias įmones kalbinti investuoti pas mus.

Alternatyviai norint skatinti Investuok Lietuvoje veiklą, bei darant ją politiškai nepriklausoma – svarbu būtų garantuoti šiai įmonei 1-2 metų veiklos finansavimą, tačiau po šio aiškiai apibrėžto laikotarpio padaryti šią įmonę akcine bendrove, kuri finansuotųsi tik iš savo pasiektų rezultatų (pvz. per modelį numatantį 15% atlyginimą už ilgalaikių TUI pritraukimą). Panašiai galėtų būti pasielgta ir su „Versli Lietuva“ arba abiejų šių įmonių junginiu. Tada akcininkai, patys spręstų ar gali jų darbuotojai dirbti papildomai, kokių profesionalų reikia, kokias algas jiems mokėti, kaip skatinti jų darbą ir t.t.

Lietuvos gerovė nesusikurs pati, ja sukursime tik mes – ir ne palikdami viską kaip kas buvo iki šiol, o bandydami kažką naujo.

Lankstumo link

Iš serijos: „Kai ekonomistams nesimiega“:

Šiaip ketinau analizuoti dujų kainų skirtumus ES valstybėse, mat Eurostat ką tik paskelbė 2012m. antro pusmečio rezultatus. Visgi akys nukrypo į LRT laidą „Įžvalgos“ kur kelios protingos galvos diskutavo apie AE Visaginas (laida buvo jau kiek senoka – kaip atsakas į atliktas studijas..) ir tada aki patraukė lrytas.lt straipsnis apie romantiškus santykius darbe ir kaip juos sprendžia įmonė „Acme Explosives“:

„Mes samdome aktyvius ir jausmingus žmones, tad nenuostabu, kad kai kurie iš jų užmezga intymius ryšius su kolegomis.

Vienintelis dalykas, kuriam mes prieštaraujame, tai bet kokie intymūs santykiai su žmogumi, su kuriuo sieja ne kolegiški, o vadovavimo ryšiai – kitaip tariant, meilė viršininkui yra draudžiama. Jei jausmų suvaldyti vistiek neina ir labai norisi draugauti su savo viršininku, kažkuriam iš jūsų teks pakeisti pozicijas arba pereiti dirbti į kitą įmonę.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į tai, kad bučkiai ir glamonės patinka ne visiems jus stebintiems kolegoms. Dėl to darbo vietoje stenkitės rodyti kuo mažiau fizinių meilės apraiškų. Jei jums sunku susitvarkyti su padėtimi ir nežinote, kaip derinti romantiškus santykius ir darbą, kreipkitės į personalo vadovę Carolyn. Ji turi didelę patirtį šiuose reikaluose.“ (lrytas.lt)

Tada mintys vėl pasivijo Lietuvos realijas –  “Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje”…

Ilgai pamastęs, aš nematau jokios kitos realios išeities, kaip prisitraukti investicijas ar skatinti kažką, nesukuriant logiškų skatinimo mechanizmų.

Juk dalis problemos – bent jau ta vieša dalis, skelbta spaudoje, buvo ta, kad valstybės tarnautojui, profesionalui, kuris dirbo Lietuvos naudai, nepakako pinigų, gaunamų valstybiniame darbe. Patikėkit, kuo puikiausiai galiu jį suprast. Neapsakoma pasipiktinimą sukėlė tai, kad jis neatsiskaitė, kur, ką ir kokiomis temomis Rusijoje teko konsultuoti…

Nenoriu gilintis į peripetijas, išvien manau kad dar daug ko mes paprasti žmonės nežinome.

Bet kaip spręsti tokias problemas?

Manau, vienas iš įdomiausių būdų būtų atsisakyti viešųjų įstaigų! Tiesiog paimti ir paversti jas akcinėmis bendrovėmis. Galbūt su pereinamu laikotarpiu pusės ar vienerių metų… bet tada keisti visą sistemą:

-          Regis turėtų būti pakeisti įstatymai, ar tiesiog sukurti nauji, pagal kuriuos valstybė honoruotų tam tikrus pasiekimus: tarkim už pritrauktą 1 milijoną € į gamybos sektorių, pirmus 3 metus mokėti po 5% nuo investuotos sumos

-          Ūkio ministerija turėtu tik numatyti kvotas pagal sektorius, produktus , rinkas ir t.t. kitaip tariant turėtu kurti vizijas

-          „honorarai“ turėtu atitikti dabartinį išlaidų ir pritrauktų investicijų ar pasiekto eksporto lygio koeficientą…..

-          Kertinis šio pakeitimo akmuo: kiekvienas net fizinis asmuo galėtų „pritraukti“ investicijas, ar užsiimti eksporto skatinimu…

Tokiu būdu užsienyje studijas baigę, ar dirbantys Lietuviai ar jiems prijaučiantys, o gal tiesiog kompanijos būtų suinteresuos ilgalaikio kapitalo pritraukimu į Lietuvą, kai tai apsimokėtų daryti?

Tada  „Investuok Lietuvoje“ tapusi tarkim akcine bendrove (be valstybės dalyvavimo) tiesiog rinkoje konkuruotu su kitais subjektais…

Manau idėja verta apmastymo…. kad ir kas bebūtų sekantis Ūkio Ministras, ir nereikės sukt galvos apie „darbo sutartyje numatytus ar nenumatytus lankstumus“