| 9. May 2013
No comments

EK ir bankų įkainiai

Skaitydamas VZ.lt šiandien aptikau gana įdomų straipsnį apie EK idėją (http://vz.lt/?PublicationId=F5599526-5B86-4E09-963C-6B409BEA813E&utm_source=vz&utm_medium=email&utm_campaign=naujienlaiskis-bendras):
1. Oficialiai viešinti bankų sąskaitų įkainius
2. Galėti atsidaryti bet kurioje šalyje sąskaitą nepaisant asmeninės finansinės situacijos
3. Turėti galimybę perkelti sąskaitą per 30d. visoje Europoje
Iš pradžių nusišypsojau, tada pakikenau, tada perskaičiau S.Kropo komentarą ir viską supratau.

Ką reikštų tokios teisės Lietuvai? Neabejotinai S.Kropas yra teisus, tam tikras  bankų sąskaitų įkainių palyginimas jau egzistuoja ir tai daroma Lietuvos Banko svetainėje. Ar ši svetainė pamėgta ir lankoma, galėtų atsakyti tik ją administruojantys informatikai. Ar dėl jos egzistavimo pasikeitė bankų politika – vargu. Tiesiog paslaugų apmokestinimas – geras pajamų šaltinis visoje Europoje mažėjant palūkanoms.
Bet štai kitos dvi naujienos, jau visai kas kita ir suprantama kad S.Kropas tiesiog piestu stojasi prieš jas. Tik įsivaizduokite: jus priima į darbą Lietuvoje, jūs atsidarote elektroninės bankininkystės sąskaitą Vokietijoje, kur gaunate 0,-€ kainuojančią sąskaitą su debito ir kredito kortele. Darbdavys jums perveda algą tarkim iš „Handelsbanken“ sąskaitos ir nuskaito jums pervedimo mokestį 20 LTL (http://www.lb.lt/ikainiai/International.aspx), o jums pervedimai į bet kurį Lietuvos banką, bei nusiėmimas su VISA kortele bet kuriame ES bankomate – nemokami.
Sutinku, virš 1 milijono gyventojų tokia idėja nesinaudos, nesinaudos ir tie, kurie nekenčia grynųjų ir visad nori atsiskaityt kortele.  Tačiau jaunimas užaugęs su elektronine bankininkyste ir nežinantis, ką reiškia stovėti banko skyriuose ir laukti eilutėje, tokia EK sudaryta laisve gali ir pasinaudoti.  O tai reikštu mažėjantį vartotojų skaičių Lietuvoje veikiantiems bankų filialams. Galbūt daugumai Lietuvos gyventojų tai dar nėra labai aktualu – tačiau Lietuvai vejantis Europą, spartėjant globalizacijai, augant poreikiams atsiskaityti, daryti pervedimus po visą Europą – tokios EK laisvės galėtų tapti aktualia kasdienybės dalimi.
Dabar sakysit – mano mintys futuristika? Aš atsakysiu jums: ne tai realybė – ir aš ja jau naudojuosi. Tik aš ja galiu naudotis ne EK dėka, o dėka to, jog gyvenu Vokietijoje ir turiu galimybę atsidaryti tokią sąskaitą.

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy, World | Tags: , , ,
| 15. April 2013
No comments

Labour costs in the Baltics

The effect of increase of the minimum wage in Lithuania from 850 LTL to 1000 LTL since 1st January 2013 is not clear yet

There has been much dispute on whether the increase of the minimum wage in Lithuania has had any negative impact on employment. Neither politicians, nor economist have yet reached a compromise. A government led working group couldn’t find any significant effects yet and delayed the review to the late autumn this year.

As already argued in my blog on 24th December 2012, I didn’t believe in increase of unemployment. I had rather expected an increase in shadow economy.  Up to now, statistics suggest the decrease of unemployment might have slowed down, as the number of reemployed in Q1 2013 was significant lower compared to the last year. Though, one must say, the cold and lasting winter one the one hand, the increasing accumulation of insolvencies since H2 2012 may have contributed to the slowdown of unemployment decrease as well, as the minimum wage. We will have to come back to this issue at the end of the year, when more data is available, when seasonal adjustment can be done with higher precision.

There has been much discussion, how the MW could affect the economy as whole as well. Doubts had risen that due to increase of MW Lithuania could lose competitiveness and whether the latter could slow down the export-driven recovery, as the domestic demand is still far too weak to be the driving force for GDP growth in 2013-2014.

How much swing Lithuania has, shows recently published comparison of labour costs among the EU27 countries by Eurostat.

Latvia and Lithuania had the lowest hourly labour costs in EU in 2012. Only Romania and Bulgaria could offer lower rates.

A broad overview is given by the hourly labour costs in the whole EU27:

 Hourly labour costs for the whole economy in € Labour costs in the Baltics

The data involves only enterprises with 10 or more employees and covers wages and non-wages costs less subsidies. One can remarkably see that Lithuanian and Latvian labour costs are among the lowest in the whole Europe. Only Romania and Bulgaria offer lower labour costs. While next to us on the upper end are Hungary and Poland. So when analysing the competitiveness – Lithuanian politicians should not forget to take other EU member states into account.  So was the increase of minimum wage dangerous?

In relative terms, Poland has the lowest increase of labour costs since 2005 and usage of floating exchange rate allowed smoother reaction to the financial crisis compared to fixed exchange regimes in the Baltics

Next graph shows the development of hourly labour costs, which are indexed to 100 in the year 2005. Estonia, Latvia and Lithuania have had fixed exchange regimes to the euro, while Poland not being in ERM II, has been using floating exchange regime.

Due to real estate bubble and economic overheating, wages increased tremendously in the Baltics. As the bubble burst, internal devaluation was used. This can be clearly seen in 2009/2010 sinking hourly labour costs. This devaluation was urgent to gain competitiveness and to restore table economic development. But it was also painful, as decreasing wages affected households’ wealth and governments’ tax revenues. Poland with its floating exchange rate – didn’t need any “internal devaluation”.  Polish hourly labour costs grew more moderately in national currency, and monetary policy adjustments allowed more stability.

Labour costs index Labour costs in the Baltics

Considering four states as competitors, question arises, which country should be chosen by foreign investors? There are many indicators, such as tax and legal base, difference in IT and road infrastructure, or the Euro as local currency, but as wages often amount up to 60-70% of production costs, labours costs also play a role.

Considering nominal hourly labour costs in 2012, Lithuania offered the lowest rates in most of economic sectors. Increase of minimum wage can diminish that advantage and Euro adoption in 2014 can make Latvia more attractive for FDI

Comparing the nominal development of hourly labour costs brings some insights:  labour costs in Lithuania have dumped deeply after the bust of real estate bubble. Compared to Latvia, Lithuania can offer lower labour costs in industry, services and constructions sector, all hardly hit by burst of real estate bubble and the following devaluation. Further uncontrolled increase of minimum wage in Lithuania can be seen as a downside-risk when comparing to Latvia. Further, Latvian willingness to adopt the common currency will lead to euro adoption in 2014 which could make Latvia more attractive for FDI. The spectacularly low wages in construction sector in Lithuania suggest, that as soon as the government led building projects will gain momentum, hourly labour cost will increase significantly. This could lead to increasing costs when new greenfield projects are planned.

Labour costs in different sectors in 2008 and 2012 Labour costs in the Baltics

All data from Eurostat.

Article as PDF: Labour costs in the baltics

Be Sociable, Share!
Category: EU, Lithuanian Economy | Tags: , , , , , , , ,
| 11. April 2013
No comments

When two guys

When two guys, both acknowledged Lithuanian economists, start arguing on the causes of Latvian long term government interest rates… this looks like that:

haha When two guys

May I add some stuff to the discussion?

  1. Nerijus ist right, claiming that news on meeting the Maastricht criteria lowers government borrowing costs
  2. And Zigymantas is right as well, only the news of coming € can’t explain the lower costs compared to Lithuania and Poland. And there could be some evidence on deficit-borrowing costs causality..

Scatter plot yearly government deficit vs long term interest rates When two guys

So What?

First, the spread between Lithuanian and Latvian Government bonds interest rates have started increasing much earlier than Nerijus points out:

Spread LT LV long term interest rates When two guys

secondly, the current increase of spread, could be caused by the difference of INFLATION, which is partly prised in the borrowing costs…..

Long term interest rates vs HICP 12M average When two guys

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy |
| 6. April 2013
No comments

Fitch Ratings upgrades Lithuania

Fitch logo new Fitch Ratings upgrades LithuaniaYesterday, Fitch Ratings reviewed Lithuanian rating, last time changed on 3rd May 2012, and upgraded Lithuania’s Long-term foreign currency Issuer Default Rating (IDR) from BBB- to BBB+ and local currency IDR from BBB+ to A-.

As main drivers Fitch points out:

- Stable recovery and probable pick p in domestic demand in 2013-2014,

- On-going fiscal consolidation

- decreased vulnerability to financial shocks

- Despite failures of Snoras and Ukio banks – confidence in strong and well capitalised banking sector

Full press-statement: http://www.fitchratings.com/creditdesk/press_releases/detail.cfm?pr_id=787644

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy | Tags: , ,
| 4. April 2013
No comments

Great Ads Video about Latvia

Just found a great advertising video about Latvia as a country to invest in. Pretty sure, Lithuania needs even more provocative one. If you any, let me know and add link as a comment. Thanks!

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy |
| 2. April 2013
No comments

Latvia and Lithuania towards the euro adoption

Improving economic and financial conditions in both, Latvia and Lithuania, have taken the obligation of the €-adoption to the centre stage. Macroeconomic conditions in Latvia have led the government of V. Dambroviskis to submit a request to EC,  ECB to evaluate Latvia’s state of convergence whether all Maastricht criteria are fulfilled and Latvia is ready to adopt the common European currency. Given the positive outcome and agreement among the finance Ministers of the Eurozone, Latvia could adopt the common currency as soon as by 2014. This short report briefly oversees the current position of convergence in both countries.

I.                   Exchange rate criterion

Lithuania has adopted currency board, in order to control the exchange rate fluctuations. Lithuanian litas is strictly pegged to the central rate (the euro), since 2nd February 2002 and was included in the ERM II since 28th June 2004.

Latvian lats is not strictly pegged to the euro though Latvian central bank has adopted the fixed exchange rate system and anchored currency to the Euro since 1st January 2005, switching it from SDR.[1] Since 2nd May 2005 the Latvian lats is included in the ERM II.

Maastricht criterion allows a fluctuation of 15 per cent around the assigned value; both litas and lats fulfil the exchange rate criterion.

ERM2 Latvia and Lithuania towards the euro adoption

II.                Budget deficit

After severe recession and sudden plump in tax revenues – Latvia and Lithuania faced tremendous budget deficits reaching up to 9.8 per cent of GDP in 2009 in Latvia and 9.4 per cent of GDP in Lithuania respectively. Since 2010 economies started to recover and the budget deficits were reduced up to estimated 1.5 per cent in Latvia and 3 per cent in Lithuania in 2012. Latvia already fulfils Maastricht criterion and Lithuania, given the positive outlook, can expect the fulfilment in 2013 if not reached yet.

budget deficit Latvia and Lithuania towards the euro adoption

III.             Public debt

Although both countries – Latvia and Lithuania – have increased their governments’ debt to GDP ratios significantly in the last decade, none of them exceed the Maastricht criterion of 60 per cent of GDP.  Thus not relevant for the euro adoption: once adopted, both countries were supposed to bring in funds in to the ESM, what is likely to be financed by further government borrowing and would increase the government debt to GDP ratio.

Government Debt Latvia and Lithuania towards the euro adoption

IV.              Inflation

Both countries show signs of decreasing 12 month average rate of change of inflation. Latvia already had he third lowest 12 month average inflation in the EU27.  Partly due to fiscal adjustments in the summer of 2012, partly due to on-going financial crisis in Europe and price stability in the EU as total. Latvia seeking the euro increased VAT on 1st January 2011, which helped to reduce budget deficit on the one hand, on the other the VAT reduction in the summer of 2012 reduced the inflation by additional 4 to 5 pp. without causing budget instability.

Lithuanian inflation rates are decreasing as well but are yet too high to meet the inflation criterion. Albeit during the next usual biannual report of ECB to EC, on convergence of the member states in 2014, this target could be reached (only in case Greece is removed from the reference group due to its economic development, than the 12M inflation criterion would stand at approximately 3 per cent. In that case Lithuania would have tremendous possibility to meet this convergence criterion).

HICP 02.2013 Latvia and Lithuania towards the euro adoption

V.                 Long-term interest rates

Normally, the countries chosen to evaluate the HICP criterion are taken to evaluate the reference value for the long-term government bond interest rate criterion as well. In this case: Greece, Sweden and Latvia. But as stated in last biannual convergence report of ECB[2]: if any of these benchmark countries is affected by bailout programs and its interest rate is significantly higher than the average of the EU, than the benchmark rate can be derived from fewer than 3 member states. The benchmark in case of Sweden and Latvia would account to: 4.89 per cent. And in case Latvia is replaced by Ireland, the benchmark would increase to 5.61 per cent. In both cases Latvia meets the convergence criterion with an average long-term interest rate of 4.17 per cent as of February 2013. As well as Lithuania does it with 4.63 per cent.

Conclusions:

Given the current state of development, Latvia is to adopt the euro on January 1st, 2014.  Lithuania is on its way to adopt the Euro in 2015, if the budget deficit will not hit the -3 per cent reference value and if price stability can be maintained until April 2014.

Be Sociable, Share!
Category: EU, Lithuanian Economy | Tags: , , , , , , ,
| 12. February 2013
No comments

Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė

I. Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų  prievolė?

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą. Visgi skaitant stenogramą, matyti, jog  Seime nebuvo aiškumo ir vieningumo ypač dėl 25 procentų pirkimo prievolės. Atėjus naujai vyriausybei į valdžią, buvo pradėta kalbėti apie galimą įstatymo korekciją, kuria siekiama sumažinti 25 procentų gamtinių dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolę. Kodėl Klaipėdoje statomam suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalui Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (Žin., 2012, Nr. 68-3466) buvo numatyta tokia rinką iškreipianti nuostata? Kodėl būtent 25%, o ne 15% ar 30% buvo nustatyti? Ir kodėl šios nuostatos keitimas apsunkintų ar net sužlugdytų SGD terminalo projektą?

II.Lietuvos vidinis dujų suvartojimas

Norint suprasti pasirinktą 25 procentų taisyklę, pirma reikia pažvelgti į metinį dujų vartojimą Lietuvoje.

Grafike pateiktas metinis Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis milijardais kubinių metrų (mlrd. m³).

Bendrosios Lietuvos vidaus sąnaudos pateikiamos stulpelyje ir padalintos į tris pagrindines grupes:

Galutinis sunaudojimas iš viso (sunaudojimas pramonėje, statyboje, transporte, žemės ūkyje, žvejyboje, paslaugų sektoriuje, bei namų ūkiuose). Matyti jog 2000-2011m. metinis šios grupės suvartojimo vidurkis siekė apie 0.6 mlrd. m³.

Kita stulpelio dalis parodo dujų kiekį transformuotą šiluminėse elektrinėse, katilinėse bei kituose įrenginiuose (tiek katininėse gaminančiose šilumą, tiek elektrą).

Abiejų šių grupių metinis suvartojimų vidurkis 2000-2011m. siekė apie 2.1 mlrd. m³. Šių dviejų  grupių junginį galima pavadinti „pirmojo būtinumo“ grupe, kuriai būtina užtikrinti tiekimo saugumą Lietuvoje.

Trečia stulpelio dalis parodo dujų sunaudojimą neenergetiniams tikslams, atspindinti pagrinde AB „Achemos“ sąnaudas.

Iš šio grafiko galima matyti, jog 11 metų 25 procentų bendrų vidaus dujų sąnaudų vidurkis siekė 0.75 mlrd. m³. Taigi, toks kiekis perkamas iš SGD terminalo, nors ir nėra pakankamas norint užtikrinti „pirmojo būtinumo“ grupės energetinį saugumą, visgi toks kiekis būtų svarus, nes viršytų galutinį sunaudojimą. O tai reikštų jog pramonė bei namų ūkiai galėtų pirkti dujas konkurencinga kaina.

Metinis gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė

III.             Techniniai apribojimai – dujotiekio pralaidumas

Dar sovietiniais laikais tiesti dujotiekiai buvo pritaikyti tiekti dujas iš Rusijos (per Baltarusiją) į vakarus. Norint pilnai naudotis SGD terminalu, būtinas dujotiekių praplėtimas/nutiesimas. Šiuo metu, remiantis Ūkio ministerijos pateikiamais dokumentais[1], prijungus SGD prie magistralinio dujotiekio, būtų galima iš Klaipėdos į Šiaulius transportuoti tik 0.6 mlrd. m³/metus. Tik nutiesus magistralinį dujotiekį Jurbarkas – Klaipėda būtų pasiektas bendras pajėgumas transportuoti 2 mlrd. m³/metus, o nutiesus antrą giją magistraliniam dujotiekiui Klaipėda – Kuršėnai būtų pasiekta maksimali 4 mlrd. m³/metus galia. Abu šie projektai šiuo metu sėkmingai vykdomi AB „Lietuvos Dujos“.

Planuojama, jog iki 0.3 mlrd. m³/metus gali būti suvartojama Klaipėdos regione, tai reikštų, jog nenutiesus antros gijos Klaipėda – Kuršėnai, ar magistralinio dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda, SGD bendras terminalo išdujinimo techninis apribojimas siektų apie 0.9 mlrd. m³/metus, o be Klaipėdos regiono poreikio, tik 0.6 mlrd. m³/metus.

Šioje vietoje priminsiu, jog 25 procentų bendrųjų vidaus sąnaudų vidurkis atitiko 0.75 mlrd. m³. O tai reiškia, jog 25 procentų nuostata pasirinkta ir atsižvelgiant į galimus techninius dujų tiekimo apribojimus.

Tiekimo apribojimai, nenutiesus antros gijos Kuršėnai-Klaipėda:[2]

aprbojimai Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė

IV. AB „Klaipėdos nafta“ nori sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį – 0.75 mlrd. m³ per metus

Planuojama, baigus SGD statybos darbus, SGD terminalą ir dujotiekį perleisti valstybės kontroliuojamam perdavimo sistemos operatoriui (SGD terminalo infrastruktūros įmonei), o  AB „Klaipėdos nafta“ turėtų užsiimti dujų importo veikla – taip įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą ir atskiriant abi veiklas.

AB „Klaipėdos nafta“ per „Financial Times“ paskelbė viešą konkursą dujų tiekimui, kurio apimtis turėjo siekti 0.75 mlrd. m³/metus ir būti 10 metų trukmės.

Techninis apribojimas (nepraplečiant/nenutiesiant magistralinių dujotiekių) siekia 0.6-0.9 mlrd. m³/metus. Vidurkis 25 procentų bendrųjų vidaus sąnaudų lygus 0.75 mlrd. m³/metus. Tad akivaizdu, jog 25 procentų nuostata tik užtikrins minimalią ekonominę SGD terminalo veiklą, galiojant dabartiniams techniniams apribojimams.

 

V. Ar protinga nuo ilgalaikių sutarčių su OAO „Gazprom“ šokti ant AB „Klaipėdos nafta“?

SGD terminalo maksimalus išdujinimo pajėgumas yra 4 mlrd. m³ per metus. Tad 0.75 mlrd. m³ tesiekia 19% terminalo pajėgumų. Nutiesus magistralinius dujotiekius, bus įmanoma išnaudoti visą terminalo pajėgumą.  Nors dujų tiekimo sutartis ir yra komercinė paslaptis, manoma, SGD terminalui tiekiamų dujų kainą bus bandoma susieti su  neatidėliotinų (ang. spot) sandorių kaina vienoje iš gamtinių dujų biržų (kuriose gamtinių dujų kainos formuojasi pasiūlos ir paklausos principu ir įprastai būna gerokai žemesnės nei  numatytos ilgalaikėse sutartyse).

Lietuvoje įpratus „naudotis“ SGD terminalu, SGD terminalo panaudojimo koeficientas augtų ir būtų išnaudojamas neatidėliotinų sandorių biržose įsigytoms dujoms, taip užtikrinant konkurencingą ir žemiausią kainą Lietuvos vartotojams.

VI. Ar reikalinga 25% pirkimo prievolė, jeigu SGD terminalo tiekiamų dujų kaina būtų konkurencinga?

Šis klausimas kėlė daugiausiai diskusijų Seime priimant SGD terminalo įstatymą. Juk skamba logiškai, jeigu SGD terminalo kaina bus žemesnė negu OAO „Gazprom“ tiekiamų dujų, tai kam kokie nors rinkos varžymai?

Gamtinių dujų į Lietuvą importuotojai:

Gamtinių dujų į Lietuvą importuotojai Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolėĮ Lietuvą importuojamų gamtinių dujų Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė

Kaip galima matyti, 2010m. ir 2011m. AB „Lietuvos Dujoms“ atiteko atitinkamai 50% ir 40% viso dujų importo. 2012 metų 1-3 ketvirčių importo kiekis siekė tik 36%, tačiau šildymo sezonas šią dalį dar turėtų padidinti. Šuo metu viešai prieinama informacija byloja, jog AB „Lietuvos Dujos“ ir AOA „Gazprom“ sutartis baigsis 2015m. gruodžio 31d., taigi metai po to, kai turėtų pradėti veikti SGD terminalas.

2011m. vidutinė importuotų dujų kaina siekė 1081[3] Lt už tūkst. m³, kol tuo tarpu rinkos kaina (Noth balancing point biržoje) siekė tik 926Lt[4]. Tad rinkos kaina buvo 14 procentų žemesnė.  Jeigu nebeegzistuotų 25% prievolė, tada  OAO „ Gazprom“ pavyktų pasiūlyti AB „Lietuvos Dujoms“ ir kitiems importuotojams atitinkamai 14 procentų ar kiek žemesnę kainą ir susitarti dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių, tokiu būdu OAO „Gazprom“ dempinguotų SGD terminalo siūlomą SGD kainą, išstumtų SGD terminalą iš rinkos ir  ilgalaikėje perspektyvoje išlaikytų kainos diktato svertus savo rankose.

Be to, dabartinė teisinė situacija garantuoja, jog bus panaudotos visas ilgalaikėje sutartyje numatytas importuojamų dujų kiekis, o tai mažina įsipareigojimų nevykdymo riziką ir gerina AB „Klaipėdos nafta“ galimybes išsiderėti žemesnę kainą.

Kokia tikimybė, jog OAO „Gazprom“ bandytų dempinguoti kainą? Jau dabar galima pajusti norą stabdyti SGD terminalo projektą: teisinių trikdžių SGD terminalo projekto eigai kyla ne tik iš AB „Achemos“ pusės. O prisiminus, jog Vokietija moka net 30% mažesnę kainą už tas pačias kaip ir Lietuvai tiekiamas dujas, tampa aišku jog prisidengdama „lygybe“ ir „atsiprašydama už padarytą skriaudą“ OAO „Gazprom“ galėtų drąsiai sumažinti kainą ir daugiau negu 14 procentų.

Apibendrinimas

Kaip matyti, 25 procentų pirkimo prievolė, garantuoja būtiną ir ekonomišką SGD terminalo veiklą. Tik turėdami terminalo veikimo garantą galėsime gauti ilgalaikes dujų tiekimo sutartis į SGD terminalą be papildomų rizikos priedų. Ilgalaikėje perspektyvoje, t.y. 2016-2017 metais bus galima atsisakyti šios prievolės. Atsisakius jos dabar, pakeltumėme alternatyvių tiekėjų reikalaujamą kainą, bei garantuotumėme SGD terminalo projekto žlugimą.

Tai kad veikiant terminalui turės būti perkamos ir OAO „Gazprom“ dujos, kartus kąsnis, tačiau kaip iliustruoja šis skaičiavimo pavyzdys, tai vis tiek laimėjimas Lietuvos vartotojams:

kainos Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė

Matyti, jog net perkant tik 25 procentus dujų iš OAO „Gazprom“, 2011m kiekiais ir kainomis, būtų pasiekta 0.29 mlrd. Lt ekonominė nauda. Maksimali nauda tik perkant iš SGD terminalo būtų siekusi 0.38 mlrd. Lt (perkant 100 procentų reikiamų dujų iš SGD terminalo)

Į ką neatsako ši analizė?

Ši analizė neatsako klausimo, ar dabartiniai įstatymai atitinka ES teisės normas. Ji taip pat neatsako į klausimą, ar pasistūmėjant daugiabučių renovacijos projektui, bei biokuro katilinėms, SGD terminalas išliktų konkurencingas, mažėjant bendram suvartojamų dujų kiekiui. Tai temos kitų galimų analizių.

Straipsnis PDF formatu:Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė _ by Justas Mundeikis

 

[1] SGD terminalo verslo planas, psl. 16

[2] SGD terminalo verslo planas, psl. 16

[3]1081 LT VKEKK metinė gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaita už 2011 metus

[4][4]SGD terminalo verslo planas, psl. 31

Be Sociable, Share!
Category: Energy, Lithuanian Economy | Tags: , ,
| 9. February 2013
No comments

Laiskas Lietuvos geologijos tarnybai

Kadangi kyla dviprasmių pasisakymų dėl leidimo “LL Investicijos” išdavimo DELFI kur J. Mockevičius (Lietuvos geologijos tarnybos direktorius) teigia jog: “Apie gavyba dar neina šneka, kadangi pagal Europos teisę, o dabar ir pagal Lenkijos respublikos teisę, gavybai leidimas gali būti suteikiamas tik konkurso būdu” tačiau laidoje “Lietuva Tiesiogiai” A. Salamakinas (11:50 min) teigia, turįs J. Mockevičiaus atsakymą, jog leidimas žvalgybai = gavybai…

Parašiau laišką  Lietuvos geologijos tarnybai…. kai tik turėsiu atsakymą, pasidalinsiu

@LGT Laiskas Lietuvos geologijos tarnybai

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy |
| 3. February 2013
No comments

Darbo paieška Lietuvoje – 4 aktų drama

Lietuvos politikai, ekonomistai ir visi kas netingi skundžiasi, jog iš Lietuvos bėga kvalifikuota darbo jėga, bet tuo pačiu vis pažymi, kokia inovatyvi Lietuvos bendruomenė (GetJar) ir kaip labai išvystytas Lietuvos IT sektorius (sparčiausias internetas, kone didžiausia interneto prieiga ir t.t.).

Deja, tenka pripažinti, jog spartus internetas, GetJar, ir kitos Lietuvos „gerybės“ priklauso tik nuo žmonių besinaudojančių jomis. Jau prieš porą metų rašiau DNB banko analizę apie IT sektorių, kurioje prilyginau Lietuvos IT infrastruktūrą lenktyninei formulės 1 mašinai, dulkančiai garaže….

Akivaizdus dulkėjimo garaže pavyzdys galėtų būti mano bandymas gauti darbą „Investuok Lietuvoje“, kurį išimties atveju pateikiu viešai:

1. Aktas – Keista Pradžia

Aptikau skelbimą internete, kur personalo paieškos firma (toliau: AR) ieškojo analitikų darbui „Investuok Lietuvoje (toliau: IL)“. Nusiunčiau savo CV ir motyvacinį laišką abiems. Iš IL parašė jog sudominau ir paklausė ar nesu Lietuvoje, mat norėtu pakviesti pokalbiui. Atrašiau jog vasario mėnesio viduryje esu suplanavęs kelionę. Atsakymas kurį gavau skambėjo daugmaž taip: „Informuokite kai būsite Lietuvoje ir nuspręsime pagal situacija ar mums reikia susitikimo“. Na neskamba labai optimistiškai….

2. Aktas – Pradinis Džiaugsmas

Kitą dieną sulaukiau emailo iš AR, mat jie susidomėjo mano CV ir norėtu su manim
pasikalbėti. Atrašau, jog jau bendrauju su IL tiesiogiai, bet paklausiau, gal vis tiek jie norėtu susitikt (maniau recruiteriai visad nori susipažinti su įdomiais žmonėmis… ir ne tik CV skaitant)… atsakymas ir IR: jeigu aš jau su IL bendrauju, tai su AR nebėra dėl ko kalbėtis….

3. Aktas – Pamirštas Pretendentas

Paskambinau į IL pasakyti, kad sutinku atskristi kitą savaitę darbo pokalbiui, nes nenorėčiau praleisti šanso, mat darbo aprašymas skambėjo įdomiai. Po 5 min aiškinimo kas aš toks, kad jau esu atsiuntęs savo motyvacinį laišką ir CV ir kad daugiau nieko siųsti nenoriu, o jau su manim buvo tartasi ir dėl darbo pokalbio, galų gale pavyko susitarti terminą 23d. 16h. (kiek keistoka pasirodė, kad žmogų bandantį gauti darbą LT taip lengva pamiršti – ir skambinau jau 10h…taip kad…)

4. Aktas – Finalas

Kaip sutarta – 16h. 23d. su užrašų knyga, ir savo dokumentais atvykstu. Pasėdžiu, palaukiu, HR vadovė nuveda į konferencijų kambarį. Ir po 2 min vėl grįžta. Ir mes pradedame pokalbį:

HR: „Aš dabar neturiu Jūsų CV…“
Aš: „Prašom, dėl viso ko turiu atspausdinęs kopiją…“ (paduodu..).. „ galite ramiai paskaityti, aš turiu laiko..“
HR: „Aš jau jį perskaičius – kitaip nebūtume kvietę Jūsų pokalbiui“ (susidėlioja lapus į teisingą eilės tvarka…)
HR: „Na ta papasakokite apie save“
Aš: „Tai man Jums trumpai reziumuoti kas parašyta mano CV ir argumentuoti tuo pačiu kodėl aš būtent pas jus bandau įsidarbinti?“ (tiek viena, tiek kita CV ir motyvaciniame laiške išdėstyta…)
HR: „Taip būtent“ (regis nustebusi, jog aš jau reziumavau tai, ko ji iš manęs nori paklaust…)

Likęs pokalbis apsiribojo IL pristatymu, kiek kokiu skyrių turima ir kas juose vyksta, ką aš regis nutraukiau, nes mane domino mano galimo darbo užduotys, atsakomybe ir t.t. O apie įmonės veiklą pavadinimas ir taip viską pasako.

Taigi, darbas daugmaž turėtu susidėti iš 80% kokybinės analizės (kitaip tariant ieškoti kas galėtu investuoti Lietuvoje, kaip kodėl, kas jiems svarbu, ką Lietuva gali pasiūlyti ir t.t.) ir 20% turėtu sudaryti prezentacijų gaminimas.

Tada HR vadovę užverčiau klausimais, kaip su prezentacijomis, ar aš jas turėčiau pristatinėti, kur, LT, ar ir užsienyje, kaip dažnai tektu IL atstovauti kokiuose nors renginiuose ir t.t. HR buvo pasimetus, mat analitikai „šiaip tik biure dirba“…. neištvėręs paaiškinau kaip dirba analitikai:

- Yra du darbo budai: sausas, žiuri į skaičius, ir pasakai ką manai ir tai gali būti absurdas, nieko bendro neturintis su realybę

- Arba pažiūri į skaičius, susidarai savo nuomonę, ja pristatai tiems, kurie su tuo realiai susieję ir tada jie tau išsako savo nuomonę ir paaiškina realijas… Ne be reikalo DNB turėjo Rimantą Rudzkį, ne be reikalo J.Rojaka važiuodavo daryti prezentacijų pas investuotojus, pas pramoninkus, pas žemdirbius… paskaityti žinias kurias parašė žurnalistai ir pamatyti stat. Departamento ar įmonės skaičius galima, bet analitikas vis dar nežinos ar jis teisus su savo „ekspertiniu“ mastymu…

HR tik užsirašė kad aš neturiu problemų daryti prezentacijas… ir bendrauti….
Pabaigai aš dar paklausiau o kaip su atlyginimu, mat to punkto nebuvome pasiekę… man paaiškino, jog čia buvo tik atrankos turas, o tik atrinktieji bus kviečiami atlikti kažkokios užduoties, ir tik su jais bus deramasi. Tad man beliko tik pasakyti savo skausmo ribą, žemiau kurios į LT aš kojos nežengsiu…. ir atsisveikinti… ach tiesa, prieš pat išlydint paklausiau ir nuo kada jie norėtų naujo darbuotojo…. mat HR per 40 min pokalbi , to ir neklausė…

Lietuva: turi sparčiausią internetą visoje ES, ir dėl tokio pokalbio mane reikėjo kviestis? Tokius dalykus galima ramiai aptarti per skype, sutaupyti žmonių laiką ir pinigus. Net Lietuvos Bankas man siūle bendraut per skype, ir tai nebuvo pradinės atrankos pokalbis….

Gyvename ir mokomės!

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy | Tags: , , ,
| 30. January 2013
No comments

Lithuanian annual GDP growth slightly higher than expected

As expected, Lithuanian economy remained on the growth trajectory in the 4th quarter of 2012. In the last quartet year over year growth exceeded slightly our expectations and reached 3.96 per cent. Total 2012 GDP growth reached 3.56 per cent in comparison to 2011.

Slightly higher than expected growth is probably due to resilient export’s volumes and recovering domestic demand.

We will update our forecast for 2013 soon and provide the updated numbers and more analysis on economic development on Lithuanian-Economy.net

2012q4 Lithuanian annual GDP growth slightly higher than expected

2012vs2011 Lithuanian annual GDP growth slightly higher than expected

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy | Tags: , ,
| 23. January 2013
No comments

Banking fees in Lithuania

This week Bank of Lithuania presented its banking-pricing analysis in Lithuania (link below). It reviewed the current development in pricing like remittance fees, credit card fees etc.  For my surprise, Bank of Lithuania has admitted, that the only reason for lower fees in absolute numbers, as well as in average, was the market entrance of EVP International. By doing this, Bank of Lithuania confessed, that only making the information about the pricing available on internet for a broad public, didn’t achieve increasing competition among the banks. That doesn’t surprise me; the comparison of charges isn’t very consumer friendly on the one hand, on the other, it’s quite reasonable to assume price collusion among the market players.  As the example of Germany shows, only with the market entrance of even small “direct banks” (banks owning no branch banks) can significantly influence the pricing politics of the major players and lead to more competition and less common pricing.

And though some bankers are claiming banking fees to be one of the smallest in the EU, I would like to give a non-representative example of the fees I have using my bank account in Germany: debit and Visa credit cards, payments on my deposits, possibility to use cash machines of several other banks, remittance within the same bank, remittance to any other German or European Bank, and the yearly fee for all this is 0,- €, yes ZERO. Sure one can find a bank charging all these features listed before either, but the increasing amount of direct banks increases the pressure on other banks, as most young, net-savvy people find it easy to open new bank account and transfer all their usage without significant loss of comfort.

Lower fees from the Bank of Lithuania and higher competition are needed in Lithuania either. Not only for consumers, but for businesses, accepting cashless payments, as well.

(Review of banking pricing can be  found here: http://www.lb.lt/mokejimo_paslaugu_ikainiai_2012_m  – Lithuanian only)

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy |
| 21. January 2013
No comments

Adopting Euro 2014 mission impossible

In December 2012 Lithuania finished the year – as expected – with an inflation pointing downwards comparing to the year 2011. The annual inflation data shows slight improvement in the state of Lithuanian economy: price increase in goods like clothing and footwear was driven by a higher demand (biased by a high foreign demand from Belarus shopping tourists), increasing prices in restaurants and hotels showed increasing amount of foreign visitors, while prices in telecommunications sector, as usual, were driven down by a high competition among the suppliers (ICT Sector analysis in February on LE). Inflation in housing, water, electricity, gas, furnishings, and household equipment was moderate and showed on the one hand a moderate development in energy prices, on the other hand, o low demand for real estate. Złoty exchange rate being in favour for buying furnishings and household equipment in Poland also had an effect on inflation statistics.  Still, the annual inflation was mainly driven by an increase in food, alcoholic beverages and transport prices altogether accounting for over 47 per cent in the HICP-basket.

indices 12 2012 Adopting Euro 2014 mission impossible

In the beginning of 2013 we can expect some stronger impulse for a higher price increase, as the increased minimum wage and higher excise-tax will be rolled over and hit the consumers in the first quarter. Further price dynamics will mainly depend on the decisions of the new elected government and their plans on fiscal policy, progressive taxation or further minimum wage inflation could give additional impulse for further price increases. While the gas and oil prices can be expected to remain calm in 2013 – partly due bailing European economy, partly due to increasing supplies in the United States.

HICP2013 01F Adopting Euro 2014 mission impossible

Otherwise than our neighbours Latvia, we should not expect to have the right to adopt the common European currency soon. While Latvia has been achieving inflation criterion to join the Euro zone and is working towards becoming second Baltic state with the Euro, Lithuania seems to be lucky if having the possibility to reach the needed criterion at the end of 2013 (we expect Lithuanian 12 month average rate to stand at 2.7 per cent at the end 2013). In order to achieve this, the main assumption is that Euro zone bails out from its crisis and experiences higher inflation rates in the second half of 2013. Otherwise, adoption of the Euro together with Poland in 2017 becomes a realistic scenario, throwing Lithuania far back in foreign investor’s eyes.

Maasticht Criterion Inflation 12 2012 Adopting Euro 2014 mission impossible

Be Sociable, Share!
Category: Lithuanian Economy | Tags: , , , , , ,
« Older Entries  

Switch to our mobile site