Regioninės plėtros renginys – Jonavos spaudoje

Kartu su Agne Bilotaite, Laurynu Rekašiumi ir Danu Arlausku diskutavome apie Jonavos ekonominę ir socialinę situacija kartu su bendruomene. Buvo smagu pasidalinti savo įžvalgomis ir aplankyti dar vieną Lietuvos miestą.

jomeda Originalas: http://www.joneda.lt/index.php?option=com_phocadownload&view=category&id=1:laikrasciai&download=73:nr191

Lean Lietuva – mission impossible?

1. Apie konferenciją

Balandžio 30-ą dieną įvyko „Verslo Žinių“ organizuota konferencija „LEAN 2014: KELIAS Į RINKOS LYDERIUS. Pažengusių įmonių praktika vadovams“. Mano nuostabai susirinko daugiau nei 300-ai susidomėjusių dalyvių.

Didžiausią įspūdį paliko Algimanto Markausko, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, ir Audronės Rimkevičienės, viešosios įstaigos Kėdainių PSPC vadovės, pranešimai.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ bene labiausiai pažengusi, taikant LEAN sistemą, savo kasdieniniame gyvenime. Ponas Markauskas pripažino, kaip byloja ir jo skaidrių pavadinimas, jog: „LEAN: 80% vadybos ir 20% įrankių“. Tai reiškia, jog 80% darbo sudaro sistemos įskiepijimas į darbuotojų kraują iki tol, kol tai tampa rutina ir kasdienybe. Sunkiausia įmonėse įdiegti suvokimą, kad „problema = gėris“. Dažniausiai darbuotojai baiminasi problemų, jas slepia arba kažkaip „apeina“. O tik kalbant ir pasitelkiant pagalbą problemų sprendimui, įmonė ir jos darbas, darbuotojai ir visi procesai tobulėja. O pačių LEAN instrumentų diegimas, taikant juos strateginiame planavime, sudaro tik 20% įdirbio.

Download (PDF, 1.38MB)

Tačiau kur kas įdomesnis pranešimas buvo ponios Rimkevičienės, kuri papasakojo, kaip sekasi diegti LEAN sistemą Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Prieš diegiant LEAN, „PSPC“ vyravo įprastas vaizdas: ilgos eilės prie gydytojų kabinetų, laiku neatvykstantys greitosios pagalbos automobiliai ir vyraujantis „chaosas“ sandėliuose bei kabinetuose. Įdiegus LEAN sistemą bei pradėjus taikyti tam tikrus proceso optimizavimus sumažėjo pildomų žurnalų skaičius, sutrumpėjo procedūrų belaukiančių pacientų eilės nuo 25 iki 8 asmenų, laiko normos vykdymas, vykstant pas pacientus, gyvenančius kaimuose, viršijo Lietuvos vidurkį. O optimizavus instrumentų sterilizavimo procesą per trejus metus sutaupyta net 80.000 Lt.

Neatsižvelgiant į šiuos pasiekimus, Audronė Rimkevičienė konstatavo, kad didžiausias iššūkis – nenorintys bendradarbiauti gydytojai, kurie nesuprato LEAN sistemos diegimo prasmės ir net aktyviai jai priešinosi, juk: „Kaip buvo ankščiau, bus gerai ir ateityje, ir kam čia kažką keisti?“.

Download (PDF, 1.68MB)

Po šių įspūdingų pranešimų man iškilo klausimas, kodėl gi visos ligoninės nepradeda reorganizuoti savo veiklos pagal LEAN vadovavimo metodiką? Kodėl nestandartizuoti LEAN ir neįdiegus šio standarto visose srityse?

Grįžęs po konferencijos nusprendžiau, jog teks pasidomėti LEAN išsamiau…

2. Toyotos kata

Bandydamas suprasti, kas yra LEAN, iš kur jis kilęs, ir kaip sekasi jį diegti, pradėjau skaityti Mike Rother knygą: „TOYOTA KATA – managing people for improvement, adaptiveness, and superior results“. Tai ne vienintelė Mike Rother parašyta knyga, tačiau pirmoji, kurioje jis skiria dėmesį ne LEAN instrumentams (kuriems įdiegti reikia tik 20% pastangų), o pačiam darbuotojų, ir vadovų mentalitetui (taigi tiems 80% pastangų, norint, jog LEAN veiktų ir išliktų).

Savo knygoje Mike Rother aprašo, kaip vyksta procesai, bendravimas ir koks mąstymas Toyota korporacijoje yra „normalus“. Tai visiška priešingybė vakarietiškam vadovavimo stiliui. Toyota vadovai (tiek cecho komandų, tiek menedžmento) skiria apie 50% savo darbo laiko, darbuotojų stebėjimui ir susidariusių problemų identifikavimui bei jų sprendimui. Jeigu per mėnesį pranešimų, susijusių su iškilusiomis problemomis, reikšmingai sumažėja (pvz. nuo 2000 iki 1700), skelbiamas visuotinis darbuotojų susitikimas, nes tampa akivaizdu, kad įmonė nebegerina savo veiklos! Toyota korporacijoje visi darbuotojai yra mokiniai, pradedant cecho darbuotojais ir baigiant aukščiausiais vadovais, turintys savo mentorius. Manoma, jog mokytis, tobulėti bei mokyti darbuotojus reikia visą gyvenimą. Vadovas, kartu atliekantis ir mentoriaus vaidmenį, prisiima visą atsakomybę už savo mokinio darbo rezultatus. Mentorius negali atskleisti tinkamiausio problemos sprendimo būdo. Jis tik padeda mokiniui ją išspręsti. Kas nutinka, jeigu mokinio siūlomas problemos sprendimo būdas yra tinkamas, tačiau ne pats optimaliausias? Ogi nieko! Svarbiausia – išmokyti darbuotojus spręsti iškilusias problemas, neatsižvelgiant į tai, kad jų pasirinkimai ne visada būna patys geriausi. Remiantis moto: “If the Student Hasn’t Learned, the Teacher Hasn’t Taught“

(Mike Rother „TOYOTA KATA – managing people for improvement, adaptiveness, and superior results“, p.188 )

fig8-2

Dar vienas skirtumas, jog kiekvienas darbuotojas gali pasakyti savo vadovui: „Aš nežinau, kaip padaryti….“ Nežinojimas nereiškia, kad darbuotojas yra durnas ar nevykėlis. Tai reiškia, jog jis nežino arba nemato sprendimo būdo. Mentoriaus šventa pareiga – jam padėti tobulėti.

Teigiamai vertinama ir tai, jog įmonė išsikelia sau tikslą ir stengiasi jį įgyvendinti, neatsižvelgiant į jo realias įgyvendinimo galimybes bei siekimo būdus. Tiesiog „einama užsibrėžto tikslo link“, sprendžiant iškilusias problemas ir taip žingsnis po žingsnio artėjant užsibrėžto tikslo link.

(Mike Rother „TOYOTA KATA – managing people for improvement, adaptiveness, and superior results“, p.263)

target condToyota korporacijoje niekad nėra bandoma spręsti problemas, nesupratus jų priežasčių. Problema yra pakartotinai analizuojama iki tol, kol sprendimas tampa aiškus. Taip išvengiama šaudymo iš patrankų į žvirblius, tikintis ką nors nušaut. O problemos visad sprendžiamos pavieniui. Kadangi vienos problemos sprendimas daro įtaką visam įmonės procesui, būtina stebėti, kas ir kaip pakito.

(Mike Rother „TOYOTA KATA – managing people for improvement, adaptiveness, and superior results“, p.194 )

5q

 

3. Ar Lietuva taps LEAN?

Ši knyga man sukėlė ambivalentiškus jausmus. Supratau, jog įdiegus LEAN sistemą, ne kaip instrumentą, o kaip vadybos filosofiją tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, Lietuva galėtų pasiekti nuostabių rezultatų. Reikia pavyzdžių? Būtų galima paminėti bet kurį tarptautinį Lietuvos įvertinimą, pvz., „World Economic Forum“ rengiamą „The Global Competitiveness Report“, kuriame Lietuva užima 48-ą vietą ir, palyginus su ankstesniu vertinimu, prarado 3 vietas (Latvija iš 55-os pakilo į 52-ą, Estija iš 34-os pakilo į 32-ą vietą). Pateikiami faktoriai, trukdantys vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje aiškiai apibrėžia, nuo ko Lietuvoje reiktų pradėti reformas. LEAN sistema, diegiant ją ir ministerijose, ir visose VŠĮ, tikėtina, per keletą metų padarytų Lietuvą skaidresne, efektyvesne ir tobulesne. Lietuvai pavyktų pritraukti daugiau TUI, kiltų sukuriama pridėtinė vertė, o ilgainiui augtų atlyginimai, mokesčiai ir kartu pensijos.

(The Global Competitiveness Report 2013–2014, p.256)

wef

Manote pasakiau kažką naujo? Nauja tik tai, kad taikant LEAN filosofiją, visa tai vyktų tikslingiau, sėkmingiau ir greičiau. Tačiau pati rodiklių analizė, problemų identifikavimas – jau seniai taikomas mūsų kaimynų latvių. O kodėl tai nedaroma pas mus? Atsakymas paprastas – politinės valios trūkumas.

Jonavos rajono savivaldybės ekonominės situacijos apžvalga

LLRI konferencija: “Kas laukia Europos ekonomikos po Europos Parlamento rinkimų?

2014-04-29 09.01.44

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos institutas) vėl surengė „Free Market Road Show 2014“ konferenciją. Tik skirtingai nei pernai, šių metų tema buvo pasirinkta, atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Konferenciją sudarė trys sesijos:

„Ar norime labiau centralizuoto Europos Sąjungos finansų sektoriaus reguliavimo?“

„Ar mokesčių politika skatina protų nutekėjimą?“

„Kas laukia Europos po Europos Parlamento rinkimų“?

Trumpas kiekvienos paminėtos sesijos aptarimas:

Konferencijos pradžioje pasisakė prof. Leszek Balcerowicz, kuris teigė, kad finansinės krizės kyla ne dėl „laisvos rinkos“, o dėl ekscesinės galios koncentracijos. Kai vieninga politika skatina finansinių burbulų pūtimąsi, o finansų sektoriaus įtaka neleidžia politikams žlugdyti šlubuojančius bankus. Tačiau L. Balcerowicz netiesiogiai pritarė Basel III reikalavimams ir Bankų Sąjungos kūrimui, nors atkreipė dėmesį, remdamasis savo patirtimi, jog šie instrumentai turi ir pozityvių, ir negatyvių apsektų bei yra riboti – ypatingai dėl informacinės asimetrijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) trūkstamos kompetencijos, stebint virš 600 veikiančių bankų veiklą.

Šios kalbos metu L. Balcerowicz pademonstravo savo konservatyvumą, nes John E. Charalambakis iš vis apkaltino ECB, teigdamas, jog šis yra visų buvusių, esamų ir būsimų neigiamų ekonominų padarinių Euro Zonoje šaltinis ir EZ žlugimo akseleratorius. J. E. Charalambakis taip pat nepraleido progos hiperbolizuoti centrinių bankų vaidmens pasaulinės finansų krizės apogėjuje. Galbūt J. E. Charalambakis tik narsus neoliberalas, o galbūt tik Graikijos saulėje perkaitęs „Black Summit Financial Group“ ekonomistas, tačiau alternatyvaus recepto kaip reikėjo gelbėti į prarają smengančias ekonomikas 2007-2010 metais, jis nesugebėjo aiškiai pateikti.

Diskusijos metu nesužibėjo nei Aldona Jočienė iš Lietuvos banko, nei Šarūnas Nedzinskas iš „DNB“, nei gerokai į diskusiją pavėlavęs Šarūnas Skyrius iš “Gild Corporate Finance“. Išskyrus tikėjimą, jog viskas bus „gerai“ (LB) ir be nusiskundimų dėl augančios biurokratijos (GILD) bei jos sąlygojamų kaštų ir kartu didinamos maržos (DNB) – diskusija paskendo dievagojimosi ekstazėje.

Antra sesija:

Daniel J. Mitchell bandė išaiškinti, kokia yra mobili darbo jėga ir kaip aktyviai ji reaguoja į mokestinius pasikeitimus šalyje bei pabrėžė absoliučią ir nekvestionuojamą būtinybę mažinti mokesčius Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis. Abu daugiau ar mažiau pasisakė už mokesčių mažinimą arba išmintingesnį mokesčių panaudojimą bei atkreipė dėmesį į senstančios visuomenės ateityje potencialiai kilsiančius iššūkius.

Apibendrinant diskusiją būtų galima teigti, jog „šuo pakastas“ ne mokesčių lygyje, o jų panaudojime arba skirstyme. Lietuvoje klesti protų nutekėjimas, kurį sąlygoja ne mokesčių gausa, o menkas atlyginimas, prastos saviraiškos galimybės darbe ir menkos socialinės garantijos.

Po kavos pertraukėlės visi susirinko i trečią sesiją, kurios metu labiausiai išsiskyrė pragmatiškasis Andrius Kubilius, kuris nesitiki jokių esminių pokyčių ES politikoje po gegužės 25 d. rinkimų, o apibendrinant jo poziciją galima teigti, kad jis mato tiek ES, tiek Lietuvą, judančias ekonominės, fiskalinės ir politinės konsolidacijos link. Likę pasisakymai yra neverti išsamesnio paminėjimo…

Trumpai tariant:

Susirinko dėdės, išgėrė kavos, rėžė kalbas, argumentavo už liberalesnę politinę ekonomiką… Ir išsiskirstė nei ką naujo pasakę, nei kokį sprendimą pasiūlę…. Bet bent pareigą atlikę… Apie naujojo EP iššūkius kalbėta nebuvo, apie Briuselio daromų sprendimų įtaką Lietuvai – irgi ne.

Lithuanian GDP growth in 2013 and forecast for 2014-2015

2013q4_contr

Current situation

According to the second estimate of GDP accounts by the national statistics department of Lithuania, the annual GDP grew in real terms by 3.3 percent in 2013. In the fourth quarter the annual growth increased to 3.6 percent (swda 3.3 percent), after a temporary slowdown in third quarter with a 2.2 percent yoy (swda 2.3 percent), which was due to maintenance work in the oil refinery “Orlen Lietuva”.

In the fourth quarter, household consumption remained with 3.1 percentage points the main growth engine of annual GDP growth, thus, showing some slowdown after its maximum reached last quarter with 3.7 ppt contribution. Gross fixed capital formation showed same dynamics: after astonishing 2.9 ppt contribution in Q3, it contributed only 2.5 ppt in Q4. After 4 consecutive quarters of decreasing inventories’ contribution to GDP growth, in last quarter the trend changed to positive – indicating a decreasing external demand for Lithuanian products and contemporary picking up “Orlen Lietuva” production. This underpins the fact that net export’s contribution to GDP growth remained dragging down and decreased to -2.4 ppt after -1.7 ppt in the quarter before.

Outlook

Lithuanian growth is forecast to sustain firm in 2014 and to achieve up to 3.8 percent annual growth. Main influencers are supposed to be temporary accelerating real estate and construction sector. Lower availability of skilled force will force further increase in real earnings and, thus, stronger domestic demand for products and services.  In 2015 and assumingly after the adoption of common EU currency, the strong demand for real estate could diminish, leading to decelerating annual growth of 3.4 percent. Improving economic conditions in the EU, main Lithuanian export’s partner, should increase the external demand and mitigate the net export’s negative contribution to annual GDP growth. But the persistent weak gross fixed capital formation (especially investments in machinery and other equipment) will not allow the increase of labour productivity and by that will set a ceiling to GDP growth in middle term.

2013q4_contr

2013q4_ver2

 

Šiaulių apskrities ekonominės situacijos apžvalga

Rokiškio rajono ekonominės situacijos apžvalga

Alus brangsta – Lietuva žlunga

Inversion„Aludariai ruošia atleidimų lapelius“, –  grėsmingai skelbia delfi.lt antraštė. Nejaugi akcizo didinimas vers aludarius atleisti 2600 darbuotojų, kaip teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas?

O štai R. Viršilo citata, prikimšta skaičių ir faktų, net pribloškia skaitytoją ir pastarasis linkęs iškart stot aludarių pusėn: „Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad ant akcizo priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Tad toks ženklus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį. Svarbu pabrėžti, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant – taip žlugdomi vietos gamintojai“.

Bet, kaip ir visad, tiesa slepiasi kažkur per vidurį… tad, paanalizuokim skaičius:

Šiuo metu alui yra taikomas 8,5 lito už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos mokestis už produkto hektolitrą (100 litrų). Rašant šį straipsnį prieš mane puikuojasi tamsus “Vilniaus Alaus” butelis, kurio etiketėje nurodyta, jog jo sudėtyje yra 5,6% alkoholio. Tad mano skaičiavimai bus pagrįsti tiesiog šio skanaus alaus stiprumu.

Už vieną hektolitrą tokio alaus į biudžetą pervedama 8,5*5,6=47,6 Lt. Kadangi pridėtinės vertės mokestis (PVM) taikomas “ant viršaus”- bendra mokesčių suma siekia 47,6*1,21=57,6 Lt. Taigi, už 0,5 litro tūrio butelį sumokami tik 29 centai mokesčių. Jau žinoma, kad nuo šių metų balandžio pirmos dienos akcizas alui padidės 10%, taigi, akcizo mokesčio padidėjimas pabrangins tą patį alaus butelį trejais centais ir akcizo mokestis, priskaičiuojant PVM, padidės iki 32 centų. O nuo kitų metų sausio pirmos dienos padidinus akcizą dar 50%, akcizo mokestis kartu su jam taikomu PVM,  sieks 48 centus. Taigi, už butelį ”Amber City” alaus teks sumokėti 19 centų daugiau, negu šiandien.  Tad, jeigu mažmeninkai nesugalvos didinti savo gaunamo antkainio nuo kitų metų sausio 1  dienos, vietoj  2,79 Lt už butelį, teks pakloti 2,98 Lt.

Bet juk tada visi pirkėjai puls pirkti pigaus užsienietiško alaus?

Na taip, viskas vyksta pagal tą patį scenarijų, kaip ir užsieniečiams superkant Lietuvos žemes… Gal net kam nors kils idėja sušaukti referendumą, kad nebūtų galima pirkti užsienietiško alaus? Siekiant išgelbėti Lietuvos aludarius nuo žlugimo?

Pokštus palikim pokštininkams… užsienietiškas alus nėra atleistas nuo akcizo mokesčio ar nuo PVM, tad, reliatyviai žiūrint, toks alus brangs netgi labiau, negu brangesnis lietuviškas. Todėl vartotojai sunkiai pamatys kokią nors naudą subsidijuoti 19 centų pabrangusį alų kitu alumi, pabrangusiu irgi 19 centų.

Kalbant apie prekybinį antkainį, tai pastarasis nebūtinai turi didėti. Juk parduotuvė, norinti uždirbti 10 centų už butelį, uždirbs-pasiims tuos pačius 10 centų, nepaisant to, kiek kainuos pats butelis – 2,79 ar 2,98. Tad mažmeninės prekybos painioti į šią rūku apgaubtą istoriją tikrai nereiktų.

Pasvarstykime, kodėl aludariai taip sukilo ir pučia miglą į akis?

Galbūt todėl, kad paskutiniu metu pastebimos alaus vartojimo mažėjimo tendencijos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pardavimų kiekiai mažėja ir tokių gigantų, kaip “Heineken” ar “Carlsberg”… Net stambiausios alaus gaminimo įmonės pradeda galvoti, kokias naujas rūšis pristatyti ir siekia skatinti pardavimus jauniems vartotojams bei svarsto, kaip apkarpyti gamybos kaštus. Taigi galbūt Lietuvos aludariai matydami mažėjančias vartojimo tendencijas, siekia rasti atpirkimų ožį, kaip kaltąjį dėl senkančių pardavimų?

Kaip LLRI karves pardavinėja

Visi žino, jog Lietuvos Laisvos Rinkos institutas (toliau LLRI) sugeba nustebinti. Jų  retorika taip pat  gerai žinoma: „Valdžia turi liberalizuoti, liberalizuoti ir dar kartą liberalizuoti, o svarbiausia – nesikišti“.

Tai kad LLRI neatstovauja bendruomenės interesų, o tik jį dosniai remiantį verslą, manęs neerzina tol, kol lobizmu LLRI užsiima bent jau patyliukais leisdami visokius „spalvoto tualetinio popieriaus vertus“ leidinius (pvz., apie Lietuvos savivaldybių būklę, kuriuose pateikiamas rangavimas grindžiamas prielaida, jog tik liberalios savivaldybės yra „geros“ LINK). Tačiau, kai vyksta diskusija apie mokesčius – LLRI atstovų geriau nesikviesti į laidas. Nes štai kas įvyksta:

LLRI karves2

Galima daug ir ilgai diskutuoti apie sumažintų pensijų sugrąžinimą. Tačiau, kaip ekonomistas, šio sprendimo pagrįstumą vertinčiau labai atsargiai. Lietuvoje pensijos nėra sukauptos (kalbant bent jau apie pirmąją pensijų pakopą), tad valstybė, plačiąja prasme, padengs vasario mėnesį pensijų išmokas, sausio mėnesį surinktais mokesčiais ir dar papildomai skolinsis tarptautinėse rinkose,  kadangi surinktų mokesčių bus per mažai. Galima kaltinti nemokančius taupyti socialdemokratus, galima kaltinti Kubilių, Brazauską ir kitus… Bet Lietuva niekada neturėjo subalansuoto valstybės biudžeto…

Tačiau sprendimas grąžinti pensijas priimtas (juk reikia pamaloninti elektoratą prieš Europos parlamento rinkimus?), tad belieka tik svarstyti, kaip sukrapštyti trūkstamus skatikus. Vangiai norisi taupyti, tad tenka kelti mokesčius. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas apmokestinti nekilnojamąjį turtą nepasiteisino, tad bus bandoma didinti akcizą, nors ir žinant, jog tai stums verslą į šešėlį. Pats akcizų didinimas – nėra blogis per se (alkoholikų armija, vertinant iš ekonominės prizmės, irgi opi problema), jeigu ne prastai saugomos sienos, leidžiančios klestėti „tarpvalstybiniam pasienio verslui“.

Bet LLRI atstovas, Žilvinas Šilėnas, argumentuoja, jog nevalia didinti akcizo mokesčių alkoholiui ir tokiu būdu  „atiminėti“ pinigus iš žmonių. Iš tikrųjų, jis kalbėjo apie tai, kad jo remiamas aludarių institutas nenori, jog padidinus akcizų mokesčius ir galimai padidėjus kontrabandai, sumažėtų jo institutą remiančiųjų pajamos ir gaunamas pelnas.

Jis klausytojams siūlo tokį ekonominį planą – parduoti dalį rinkoje laisvai kotiruojamų valstybės laikomų akcijų ir tokiu būdu gauti vienkartines pajamas, kuriomis būtų galima padengti pensijų grąžinimo išmokas, pateikdamas tokius svarstymus bei skaičiavimus: „Pardavus dalį valstybės laikomo „Lesto“ akcijų paketo (nuo 82 proc. iki 70 proc.) būtų, vertinant šiandienos akcijų kainomis, gaunami 235 mln. Lt Pardavus  26 procentus „Lietuvos energijos“  akcijų, pasiliekant valstybės nuosavybėje 70 procentų, būtų gaunami 280 mln. Lt, o pardavus  27 procentus „Litgridas“ akcijų ir pasiliekant 70 proc. akcijų, būtų gaunami dar 300 mln. Lt.“

Nerijus Mačiulis, kaip ir pridera liberalumą išpažįstančiam ekonomistui, nuolankiai pritaria šio plano įgyvendinimui… Parduoti valstybės turtą visada apsimoka, juolab kad valstybė pasilieka visas kontrolines teises.

Juk skamba gerai – tiesa?

Taip, kol nepradedama skaičiuoti (oi, kaip LLRI lobistai bijo šio žodžio…).

2012 metais, „Lesto“ sumokėjo 102,6 mln. Lt. dividendų, iš kurių 84 mln. Lt. atiteko valstybei. Jeigu valstybei būtų priklausę ne 82 proc. akcijų , o 70 proc. akcijų, dividendų būtų buvę išmokėta 12 mln. Lt. mažiau. Atsižvelgiant į faktą, jog bandant parduoti net 26 proc. įmonės akcijų, jų kaina kristų ir tikrai nesiektų 3 Lt. už akciją. Taigi, galima gauti suma, pardavus dalį akcijų, būtų surenkama per 18 metų, dividendais.

Už siūlomą parduoti visų trijų įmonių valstybės valdomų akcijų paketą, už 2012 metus valstybė gavo 31 mln. Lt. dividendų. Pardavus siūlomas akcijų dalis, būtų gautos pajamos, kurios ir taip būtų gaunamos per 26 metų laikotarpį. O kas tas pajamas gaus dar vėliau?

Tiesa, akylas skaitytojas man tikrai gali prikišti, jog sunku prognozuoti, kaip klostysis šių įmonių veikla ateityje, ir galbūt nebus mokami tokie rekordiniai dividendai, kaip 2012 metais. Tai tiesa, tačiau net jeigu 24 metai išsitęstų iki 40 metų, kam parduoti pieningą karvę?

LLRI atsakytų, jei norėtų būti  sąžiningi ir atviri: „Ogi tam, kad mūsų rėmėjų pajamos nemažėtų“.

1 lentelė. Informacija apie valstybės laikomas akcijas bei išmokėtus dividendus. Informacija paimta išhttp://www.nasdaqomxbaltic.com

LLRI karves

 

MMA 2015.01.01 – 1199 litai?

Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („…dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę. Piešdamas kiek niūroką vaizdą, dariau prielaidą, jog ekonomikos atsigavimas visoje Europos Sąjungoje bus spartesnis ir įsisiūbuos kainų augimą, o MMA padidinimas būtų papildomai paskatinęs šį procesą. Tačiau šis scenarijus nepasitvirtino, ES šalių ekonomikos toliau svyruoja ties recesijos riba. Nors Europos Komisija piešia šviesesnę ateitį, tačiau prognozuojamas kopimas iš duobės regis nesuduos pakankamo impulso infliacijai augti artimoje ateityje. Tad galbūt iš tiesų verta pagalvoti apie MMA didinimą, kaip pasielgė mūsų kaimynai latviai ir estai[1]? Prieš bandant rasti atsakymą į klausimą, ar toliau didinti MMA Lietuvoje, reiktų žvilgtelėti, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai padarė pastarasis 25% MMA padidinimas. Neretai pasigirsta kalbų, jog šis dirbtinis augimas nuo 850 iki 1000 LTL neigiamai paveikė Lietuvos konkurencingumą ir todėl šiuo metu sulėtėjo eksporto apimtys. O kai kurie politikai reikalauja koalicijoje numatytų 1509,- litų MMA įvedimo nuo 2015 metų.

Šiek tiek praktinės teorijos, arba kodėl valstybės nedidina NPD, o kelia MMA

Dauguma ekonomistų vienareikšmiškai sutiktų, jog NPD didinimas iš esmės padėtų mažas pajamas gaunantiems asmenims, nepadidintų darbo sąnaudų darbdaviams, o ir mokesčių sistemos progresyvumas padidėtų. Tokiu būdu, daugiau nei MMA uždirbantys asmenys neturėtų argumentų reikalauti papildomo algos kėlimo, nes padidinus MMA didesnę kvalifikaciją įgiję darbuotojai gali atsidurti ant to paties atlyginimų laiptelio, kaip ir mažiau kvalifikuoti. Tačiau šiandienos politikų sprendimai remiasi ne tik ideologija, bet ir (galbūt kartais savanaudiška) kalkuliacija. Kai valstybės biudžetas yra chroniškai deficitinis – NPD didinimas sąlygoja stipriai mažėjančias biudžeto įplaukas dėl mažėjančio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo (GPM), nes sumažėja apmokestinamoji bazė. Tai, jog dirbantieji gauna keliolika litų daugiau – ir juos išleidžia, deja, neatsveria (per PVM, pelno mokesčius, akcizus) prarastų biudžeto pajamų. MMA didinimas irgi daro neigiamą įtaką, nes viešajame sektoriuje dirba daug mažas pajamas gaunančių asmenų. Didinant MMA, lygiagrečiai didėja darbo sąnaudos, tačiau patirtos išlaidos nemenka dalimi grįžta per padidėjusias GPM ir Sodros įmokas. Tačiau MMA padidinimas labiau apsunkina verslą, ir galimai trukdo kurti naujas darbo vietas (jeigu MMA lygis viršija žemą kvalifikaciją turinčio asmens sukuriamą pridėtinę vertę įmonėje). Politikai Lietuvoje , kaip ir kitose valstybėse  – matydami, jog „ekonomikos atsigavimas“ toli gražu nepasiekia visuose sektoriuose dirbančiųjų vienodai ir norėdami išvengti socialines nelygybės didėjimo, yra linkę didinti MMA prieš toliau keliant NPD[2]. Panašių rezultatų siekia ir naujai susiformavusi Vokietijos vyriausybė[3], o JAV prezidentas B.Obama viešai pareiškė, kad rems įstatymų pataisas, didinančias federalinį MMA iki 10 JAV dolerių.

Ar MMA didinimas Lietuvoje turėjo neigiamų pasekmių?

Bandant atsakyti į klausimą, ar MMA didinimas nuo 850,- iki 1000,- LTL neigiamai paveikė Lietuvos ekonomiką, reiktų panagrinėti, kuriuose sektoriuose iš tiesų padidėjo mokamos algos, kuriuose sektoriuose algų augimas padidino darbo sąnaudas ir, kaip išaugusios darbo sąnaudos paveikė šių įmonių pelningumą. O gal MMA padidinimas galėjo turėti įtakos ir lėtėjančioms Lietuvos eksporto apimtims?

Vidutinis bruto atlyginimas

Grafikas Nr.1 iliustruoja vidutinio mėnesinio bruto (prieš mokesčius) atlyginimo metinį augimą skirtingais 2012 ir 2013 metų ketvirčiais įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose. Matyti, jog sparčiausias vidutinės mėnesinės bruto algos augimo tempas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pasiektas I, S, F, N, H, A sektoriuose. Būtent šie sektoriai yra labai imlūs darbui, o juose gaunamas vidutinis atlyginimas yra žemesnis, nei bendras šalies vidurkis, gaunamas kituose ekonomines veiklos sektoriuose (grafikas Nr.2)

Grafikas Nr.1 metinis vidutinės bruto mėnesinės algos augimas, pagal EVRK 2[4]

Grafikas Nr.1 metinis vidutinės bruto mėnesinės algos augimas, pagal EVRK 2

Grafikas Nr.2 vidutinė mėnesinė bruto alga pagal EVRK, 2012K4 ir 2013K1

Grafikas Nr.2 vidutinė mėnesinė bruto alga pagal EVRK, 2012K4 ir 2013K1

MMA įtaka darbo sąnaudoms

Analizuojant, kuriuose ekonominės veiklos sektoriuose MMA pakėlimas / padidėjęs vidutinis mėnesinis atlyginimas turėjo daugiausiai įtakos išaugusioms darbo sąnaudoms  – pirmąsias vietas vėl užima F, I, S, N sektoriai. Šiuose sektoriuose užfiksuotas darbo sąnaudų augimas, lyginant su praėjusių ketvirčių  (mėlyni stulpeliai), bei vertinant metinio augimo pokytį iš 2012K4 į 2013K1 (žali stulpeliai). Tai, jog duomenys vertinami jau eliminavus sezono įtaką, leidžia daryti prielaidą, kad ypač statybų sektoriui būdinga mažesnė darbų apimtis pirmąjį metų ketvirtį jau yra įvertinta – tad turimi skaičiai atspindi realius darbo sąnaudų pokyčius ir tokiu būdu tiesiogiai atskleidžia MMA įtaką.

Grafikas Nr.3 Darbo sąnaudų pokytis  eliminavus sezono įtaką, pagal EVRK Grafikas Nr.3 Darbo sąnaudų pokytis eliminavus sezono įtaką, pagal EVRK

Darbo sąnaudos mažina pelną ir pelningumą, tačiau efektas tik trumpalaikis

Vertinant padarytą įtaką įmonėms, galima konstatuoti, jog nepaisant MMA padidinimo ir išaugusių darbo sąnaudų, F, I, S, N sektoriai nenukentėjo taip stipriai, kaip būtų buvę galima tikėtis. Lentelėje Nr.1 pateiktas visų ekonomikos sektorių įmonių grynojo pelningumo pokytis procentiniais punktais, lyginant su atitinkamu ketvirčiu praėjusiais metais.

Lentelė Nr. 1 EVRK 2 įmonių pelningumo pokytis proc. punktais lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Lentelė Nr. 1 EVRK 2 įmonių pelningumo pokytis proc. punktais lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu Matyti, jog I (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla) sektoriaus įmonės po stipraus šoko, patirto pirmąjį šių metų ketvirtį, per antrąjį ir trečiąjį ketvirčius atsigavo ir grynasis pelningumas tikėtina pagerins net 2012 metų rezultatus. S96 sektoriaus (kita asmenų aptarnavimo veikla) pelningumas buvo kiek nepastovus ir krito antrąjį šių metų ketvirtį, bet vėlgi sugebėjo atsitiesti trečiame ketvirtyje ir tikėtina išliks teigiamas ir paskutiniame metų ketvirtyje. A02 sektoriaus grynasis pelningumas, nepaisant lengvo nuosmukio metų pirmajame ketvirtyje, stabilizavosi, ir tikėtina, kad sektorius metus baigs sėkmingai. F (statybų) sektorius po pirmojo smūgio irgi sugebėjo greitai atsigauti. Tiesa, tiek F tiek I sektorių padidėjusiam grynajam pelningumui įtakos turėjo ir 2013 metais Lietuvos pirmininkavimas ES tarybai. Tad rezultatus vertinti reiktų atsargiai (būtų naudinga sulaukti regioninių sektorinių duomenų ir juos analizuojant eliminuoti Vilniaus miesto padarytą įtaką visai statistikai).

MMA padidinimo įtaka eksportui

Kokią įtaką Lietuvos silpstančiam eksportui padarė MMA, šiuo metu dar sunku atsakyti, nes ne visi tam reikalingi duomenys yra prieinami. Tačiau, įvertinus žinomus faktus, galima teigti, jog daugiausiai įtakos MMA padidinimas turėjo jau minėtiems sektoriams (F, S, I, N, A), kurių prekės ir paslaugos nėra eksportuojamos. Silpstantį Lietuvos eksportą kur kas labiau paaiškina stiprus Euro  kursas, lyginant su JAV doleriais, silpstanti Rusijos ekonomika, menkesniais tempais augantis perdirbtos naftos produktų eksportas bei dėl aukštų energijos kainų ir tuo pačiu metu žemų trąšų kainų pasaulinėse rinkose stipriai kritęs trąšų eksportas. Be to, ir grūdų eksportas šiais metais nebegalėjo prilygti praėjusių metų rezultatui. Aukščiau paminėti faktai atskleidžia priežastis, kurios  labiausiai darė įtaką Lietuvos eksporto apimčių lėtėjimui.

Žvilgsnis į priekį:  koks MMA 2015.01.01?

Kai ekonomistai sudarinėja politines prognozes, rizikuoja skaudžiai nudegti sparnus. Tačiau, politinės tribūnos nerimsta ir pasigirsta šūksnių apie būtinybę didinti MMA iki 1500 litų. G. Nausėda tvirtina, jog didinimas iki 50% vidutinio mėnesinio bruto uždarbio – būtų realus scenarijus, o žurnalas „The Economist“ skaičiuoja, jog iki 50% bruto atlyginimo medianos siekiantis MMA nesukelia nei didesnės infliacijos, nei didesnio nedarbo lygio[1].

Rašant šią analizę Lietuvos Statistikos Departamentas dar nebuvo paviešinęs gaunamo bruto atlyginimo pagal kvartilius (metiniai uždarbio kvartilių duomenys skelbiami kasmet spalio mėnesiui), tad žemiau pateikta lentelė Nr. 2 iliustruoja 25,50,75% kvartilius 2012 metų spaliui bei vidutinį mėnesinį bruto atlyginimą pagal EVRK 2 sektorius Lietuvoje 2012 ir 2013 metų trečiam ketvirčiui. Kvartiliai 2013 metams sumodeliuoti, pritaikant tuos pačius koeficientus, kokie buvo 2012 metais bei pateikiami 50% medianos ir vidutinio mėnesinio bruto uždarbio skaičiai, atspindintys, koks galėtų būti MMA. 2015 m. daroma prielaida, jog darbo užmokestis visuose sektoriuose augs vidutiniškai 6%.

Jeigu priimant sprendimą didinti MMA būtų imama 50% nuo vidutinio atlyginimo -  kalbėti apie MMA padidinimą iki 1222 litų nuo 2015 metų būtų realu. Jeigu didinimui būtų imama 50% atlyginimų medianos bazė – tada 2015 metais tebūtų pasivyta 1000,- Lt siekiantis MMA.

Paskutiniuose dvejuose stulpeliuose aš pateikiu du siūlymus: diferencijuoti MMA pagal tai, kiek darbuotojas turi darbo stažo. Scenarijus A – taikomas patyrusiems darbuotojams (60% atlyginimų medianos), scenarijus B – ilgalaikiams bedarbiams bei 12 mėn. darbo stažo neturinčiam jaunimui (40% atlyginimų medianos). Taikant tokį diferencijavimą būtų sumažinama rizika neturinčiai patirties darbo jėgai netekti darbo bei sukuriama paskata darbdaviams įtraukti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką. Diferencijavimas galėtų būti taikomas 12 mėnesių laikotarpiui, užtikrinant B grupės darbuotojų pakankamą darbo įgūdžių įsisavinimą, prieš pereinant prie 60% medianos siekiančio MMA. Tokiu atveju MMA patyrusiems darbuotojams galėtų būti padidinta nuo kitų metų sauso 1d. iki 1199 litų, o nepatyrusiems darbuotojams galėtų būti mokama 799 litai per pirmuosius 12 jų darbo mėnesių. Tačiau vien didinant MMA per prievartą – reiktų neignoruoti ir fakto, jog didinant MMA, dalis smulkaus verslo gali būti įstumta į šešėlį. Tad reiktų mobilizuotis ir kovoti su vokeliniais atlyginimais, bei siekiant mažinti ilgalaikių bedarbių armiją – diegti efektyvias mokymo sistemas, kurios būtų suderintos su potencialiais darbdaviais.

Lentelė Nr. 2 Vidutinis bruto atlyginimas, pirmas kvartilis, mediana (antras kvartilis), trečias kvartilis


[1]Nuo 2014 metų Sausio 1d.Latviai padidino MMA nuo 200,-iki 225,- LVL (320,-€), Estai nuo 320,- iki 355,-€. Lietuvoje galiojantis MMA 1000,- LTL atitinka 290,-€
[2]Nuo 2014.01.01 NPD Lietuvoje padidintas nuo 470,-iki 570,- LTL
[3]Siekiamas vieningas MMA Vokietijoje 8,5€ per valandą
[4] EVRK 2: Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija
[5] 2013m. gruodžio 14d. leidinys: „The logical floor“
PDF VERSION:

Prime Minister Dombrovskis resigns

The shocking events in Ryga, when a roof of a local “Maxima” supermarket store collapsed – led to a resignation of Latvian Prime Minister Dambrovskis today. There are rumours, that his leading party has softened construction requirements – which possibly contributed to the collapse of the building’s roof. Putting political turbulences aside, what impact does the resignation of the Latvian PM has on Latvian and Lithuanian economies? In short term we should not expect any significant impacts on Latvian economy, as the budget is cut and dried and all necessary treaties for the euro adoption are already signed. These were the only good news. Bad news are: the new PM and probably the whole cabinet will not encourage any significant reforms needed until the general elections at the end of 2014. Heretofore no significant changes will be possible in budget until 2016 and before Saeima elections – no party will strive for painful but abundant labour market reforms. But bad news are even more: the resignation will affect Lithuania and Estonia. As the Baltic countries are locked in negotiations about nuclear power plant Visaginas at the PM level. The missing political will, I expect, will lead to postponement of the many important decisions until the 2016. As well, the lack of political agreement will decrease the incentives to change the current laws and force major power generation utilities to participate at Nord Pool Spot market. Without the utilities producing renewable energy participating in NSP, Elering (Estonian transmission system operator) will refuse to build additional transmission lines from Estonia to Latvia. This will not only affect Latvian, but as well Lithuanian electricity prices. Though the resignation is not as dramatic in the short term, it may become painful in the long term not only for the Latvians, but as well for Lithuanians.

Lithuanian GDP growth forecast update

I have recently updated my GDP growth forecast for the rest of the year and for the period of 2014.

The newly available data suggests that GDP growth is losing momentum, as export engine fueling the economy is starting to drag, while the internal demand remains low.

I have left the annual growth rate for 2013 of 3.1% yoy unchanged.

2014 forecast remains in the amplitude of 4.3-4.8, with the most likely outcome of 4.6%. I believe economic growth will gain momentum in 2014Q1 and 2014Q2, as exports in EU will begin to increase at higher pace and in due to higher labour demand the increase in real wages will surpass lower inflation.2013Q4A 2013q4