I. Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė?
Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą. Visgi skaitant stenogramą, matyti, jog Seime nebuvo aiškumo ir vieningumo ypač dėl 25 procentų pirkimo prievolės. Atėjus naujai vyriausybei į valdžią, buvo pradėta kalbėti apie galimą įstatymo korekciją, kuria siekiama sumažinti 25 procentų gamtinių dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolę. Kodėl Klaipėdoje statomam suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalui Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (Žin., 2012, Nr. 68-3466) buvo numatyta tokia rinką iškreipianti nuostata? Kodėl būtent 25%, o ne 15% ar 30% buvo nustatyti? Ir kodėl šios nuostatos keitimas apsunkintų ar net sužlugdytų SGD terminalo projektą?
II.Lietuvos vidinis dujų suvartojimas
Norint suprasti pasirinktą 25 procentų taisyklę, pirma reikia pažvelgti į metinį dujų vartojimą Lietuvoje.
Grafike pateiktas metinis Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis milijardais kubinių metrų (mlrd. m³).
Bendrosios Lietuvos vidaus sąnaudos pateikiamos stulpelyje ir padalintos į tris pagrindines grupes:
Galutinis sunaudojimas iš viso (sunaudojimas pramonėje, statyboje, transporte, žemės ūkyje, žvejyboje, paslaugų sektoriuje, bei namų ūkiuose). Matyti jog 2000-2011m. metinis šios grupės suvartojimo vidurkis siekė apie 0.6 mlrd. m³.
Kita stulpelio dalis parodo dujų kiekį transformuotą šiluminėse elektrinėse, katilinėse bei kituose įrenginiuose (tiek katininėse gaminančiose šilumą, tiek elektrą).
Abiejų šių grupių metinis suvartojimų vidurkis 2000-2011m. siekė apie 2.1 mlrd. m³. Šių dviejų grupių junginį galima pavadinti „pirmojo būtinumo“ grupe, kuriai būtina užtikrinti tiekimo saugumą Lietuvoje.
Trečia stulpelio dalis parodo dujų sunaudojimą neenergetiniams tikslams, atspindinti pagrinde AB „Achemos“ sąnaudas.
Iš šio grafiko galima matyti, jog 11 metų 25 procentų bendrų vidaus dujų sąnaudų vidurkis siekė 0.75 mlrd. m³. Taigi, toks kiekis perkamas iš SGD terminalo, nors ir nėra pakankamas norint užtikrinti „pirmojo būtinumo“ grupės energetinį saugumą, visgi toks kiekis būtų svarus, nes viršytų galutinį sunaudojimą. O tai reikštų jog pramonė bei namų ūkiai galėtų pirkti dujas konkurencinga kaina.

III. Techniniai apribojimai – dujotiekio pralaidumas
Dar sovietiniais laikais tiesti dujotiekiai buvo pritaikyti tiekti dujas iš Rusijos (per Baltarusiją) į vakarus. Norint pilnai naudotis SGD terminalu, būtinas dujotiekių praplėtimas/nutiesimas. Šiuo metu, remiantis Ūkio ministerijos pateikiamais dokumentais[1], prijungus SGD prie magistralinio dujotiekio, būtų galima iš Klaipėdos į Šiaulius transportuoti tik 0.6 mlrd. m³/metus. Tik nutiesus magistralinį dujotiekį Jurbarkas – Klaipėda būtų pasiektas bendras pajėgumas transportuoti 2 mlrd. m³/metus, o nutiesus antrą giją magistraliniam dujotiekiui Klaipėda – Kuršėnai būtų pasiekta maksimali 4 mlrd. m³/metus galia. Abu šie projektai šiuo metu sėkmingai vykdomi AB „Lietuvos Dujos“.
Planuojama, jog iki 0.3 mlrd. m³/metus gali būti suvartojama Klaipėdos regione, tai reikštų, jog nenutiesus antros gijos Klaipėda – Kuršėnai, ar magistralinio dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda, SGD bendras terminalo išdujinimo techninis apribojimas siektų apie 0.9 mlrd. m³/metus, o be Klaipėdos regiono poreikio, tik 0.6 mlrd. m³/metus.
Šioje vietoje priminsiu, jog 25 procentų bendrųjų vidaus sąnaudų vidurkis atitiko 0.75 mlrd. m³. O tai reiškia, jog 25 procentų nuostata pasirinkta ir atsižvelgiant į galimus techninius dujų tiekimo apribojimus.
Tiekimo apribojimai, nenutiesus antros gijos Kuršėnai-Klaipėda:[2]

IV. AB „Klaipėdos nafta“ nori sudaryti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį – 0.75 mlrd. m³ per metus
Planuojama, baigus SGD statybos darbus, SGD terminalą ir dujotiekį perleisti valstybės kontroliuojamam perdavimo sistemos operatoriui (SGD terminalo infrastruktūros įmonei), o AB „Klaipėdos nafta“ turėtų užsiimti dujų importo veikla – taip įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą ir atskiriant abi veiklas.
AB „Klaipėdos nafta“ per „Financial Times“ paskelbė viešą konkursą dujų tiekimui, kurio apimtis turėjo siekti 0.75 mlrd. m³/metus ir būti 10 metų trukmės.
Techninis apribojimas (nepraplečiant/nenutiesiant magistralinių dujotiekių) siekia 0.6-0.9 mlrd. m³/metus. Vidurkis 25 procentų bendrųjų vidaus sąnaudų lygus 0.75 mlrd. m³/metus. Tad akivaizdu, jog 25 procentų nuostata tik užtikrins minimalią ekonominę SGD terminalo veiklą, galiojant dabartiniams techniniams apribojimams.
V. Ar protinga nuo ilgalaikių sutarčių su OAO „Gazprom“ šokti ant AB „Klaipėdos nafta“?
SGD terminalo maksimalus išdujinimo pajėgumas yra 4 mlrd. m³ per metus. Tad 0.75 mlrd. m³ tesiekia 19% terminalo pajėgumų. Nutiesus magistralinius dujotiekius, bus įmanoma išnaudoti visą terminalo pajėgumą. Nors dujų tiekimo sutartis ir yra komercinė paslaptis, manoma, SGD terminalui tiekiamų dujų kainą bus bandoma susieti su neatidėliotinų (ang. spot) sandorių kaina vienoje iš gamtinių dujų biržų (kuriose gamtinių dujų kainos formuojasi pasiūlos ir paklausos principu ir įprastai būna gerokai žemesnės nei numatytos ilgalaikėse sutartyse).
Lietuvoje įpratus „naudotis“ SGD terminalu, SGD terminalo panaudojimo koeficientas augtų ir būtų išnaudojamas neatidėliotinų sandorių biržose įsigytoms dujoms, taip užtikrinant konkurencingą ir žemiausią kainą Lietuvos vartotojams.
VI. Ar reikalinga 25% pirkimo prievolė, jeigu SGD terminalo tiekiamų dujų kaina būtų konkurencinga?
Šis klausimas kėlė daugiausiai diskusijų Seime priimant SGD terminalo įstatymą. Juk skamba logiškai, jeigu SGD terminalo kaina bus žemesnė negu OAO „Gazprom“ tiekiamų dujų, tai kam kokie nors rinkos varžymai?
Gamtinių dujų į Lietuvą importuotojai:


Kaip galima matyti, 2010m. ir 2011m. AB „Lietuvos Dujoms“ atiteko atitinkamai 50% ir 40% viso dujų importo. 2012 metų 1-3 ketvirčių importo kiekis siekė tik 36%, tačiau šildymo sezonas šią dalį dar turėtų padidinti. Šuo metu viešai prieinama informacija byloja, jog AB „Lietuvos Dujos“ ir AOA „Gazprom“ sutartis baigsis 2015m. gruodžio 31d., taigi metai po to, kai turėtų pradėti veikti SGD terminalas.
2011m. vidutinė importuotų dujų kaina siekė 1081[3] Lt už tūkst. m³, kol tuo tarpu rinkos kaina (Noth balancing point biržoje) siekė tik 926Lt[4]. Tad rinkos kaina buvo 14 procentų žemesnė. Jeigu nebeegzistuotų 25% prievolė, tada OAO „ Gazprom“ pavyktų pasiūlyti AB „Lietuvos Dujoms“ ir kitiems importuotojams atitinkamai 14 procentų ar kiek žemesnę kainą ir susitarti dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių, tokiu būdu OAO „Gazprom“ dempinguotų SGD terminalo siūlomą SGD kainą, išstumtų SGD terminalą iš rinkos ir ilgalaikėje perspektyvoje išlaikytų kainos diktato svertus savo rankose.
Be to, dabartinė teisinė situacija garantuoja, jog bus panaudotos visas ilgalaikėje sutartyje numatytas importuojamų dujų kiekis, o tai mažina įsipareigojimų nevykdymo riziką ir gerina AB „Klaipėdos nafta“ galimybes išsiderėti žemesnę kainą.
Kokia tikimybė, jog OAO „Gazprom“ bandytų dempinguoti kainą? Jau dabar galima pajusti norą stabdyti SGD terminalo projektą: teisinių trikdžių SGD terminalo projekto eigai kyla ne tik iš AB „Achemos“ pusės. O prisiminus, jog Vokietija moka net 30% mažesnę kainą už tas pačias kaip ir Lietuvai tiekiamas dujas, tampa aišku jog prisidengdama „lygybe“ ir „atsiprašydama už padarytą skriaudą“ OAO „Gazprom“ galėtų drąsiai sumažinti kainą ir daugiau negu 14 procentų.
Apibendrinimas
Kaip matyti, 25 procentų pirkimo prievolė, garantuoja būtiną ir ekonomišką SGD terminalo veiklą. Tik turėdami terminalo veikimo garantą galėsime gauti ilgalaikes dujų tiekimo sutartis į SGD terminalą be papildomų rizikos priedų. Ilgalaikėje perspektyvoje, t.y. 2016-2017 metais bus galima atsisakyti šios prievolės. Atsisakius jos dabar, pakeltumėme alternatyvių tiekėjų reikalaujamą kainą, bei garantuotumėme SGD terminalo projekto žlugimą.
Tai kad veikiant terminalui turės būti perkamos ir OAO „Gazprom“ dujos, kartus kąsnis, tačiau kaip iliustruoja šis skaičiavimo pavyzdys, tai vis tiek laimėjimas Lietuvos vartotojams:

Matyti, jog net perkant tik 25 procentus dujų iš OAO „Gazprom“, 2011m kiekiais ir kainomis, būtų pasiekta 0.29 mlrd. Lt ekonominė nauda. Maksimali nauda tik perkant iš SGD terminalo būtų siekusi 0.38 mlrd. Lt (perkant 100 procentų reikiamų dujų iš SGD terminalo)
Į ką neatsako ši analizė?
Ši analizė neatsako klausimo, ar dabartiniai įstatymai atitinka ES teisės normas. Ji taip pat neatsako į klausimą, ar pasistūmėjant daugiabučių renovacijos projektui, bei biokuro katilinėms, SGD terminalas išliktų konkurencingas, mažėjant bendram suvartojamų dujų kiekiui. Tai temos kitų galimų analizių.
Straipsnis PDF formatu:Ar siekiant energetinės nepriklausomybės būtina 25 procentų dujų pirkimo iš visų tiekėjų prievolė _ by Justas Mundeikis
[1] SGD terminalo verslo planas, psl. 16
[2] SGD terminalo verslo planas, psl. 16
[3]1081 LT VKEKK metinė gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaita už 2011 metus
[4][4]SGD terminalo verslo planas, psl. 31