Vaidai, ir visgi A.Butkevičius teisus
Vaidas Navickas – Yale Universiteto absolventas, ekonomikos ir finansų ekspertas, sudirbo LSDDP nario, ekspremjero A.Butkevičiaus siūlymą kitais metais didinti NPD iki 400 eurų, vietoj planuotų 350 eurų, kartu tokį didinimą finansuojant iš NPD bazės siaurinimo. Kadangi A.Butkevčiaus siūlymas tikėtina remiasi mano parašytų blogost’u ir rašto darbu, šiame komentare ginu ne A.Butkevičių, o pačią idėją ir kviečiu V.Navicką, kuris pats su LSDP planuoja keliaut 2020 m. į Seima, visgi grįžt iš Econ101 į realų pasaulį!
GPM kaitaliojimo priešistorė
2018m. birželio mėnesį buvo priimta mokesčių reforma, kurios tikslas buvo apjungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas bei mažinant bendrą apmokestinimo lygį sumažinti darbo vietos kaštus Lietuvoje, taip skatinant šalies konkurencingumą.
Mokesčių reformoje numatyti įvairūs fiskalinės politikos pakeitimai trejiems metams į priekį, pvz., taikomo maksimalaus neapmokestinamo pajamų dydžio (toliau - NPD) dydžio kasmetinis didinimas, Sodros įmokų „lubų“ kasmetinis žeminimas. Anuomet buvo labai skubėta priimti šią reformą iki liepos tam, kad ji galėtų įsigalioti jau nuo 2019 m. pradžios. Dėl šios skubos Vyriausybė nereagavo nei į Seimo opozicijos, nei į pavienių valdančiosios daugumos narių, nei į akademikų kritiką, jog reformos pasekmė gali būti mažėjančios galimybės finansuoti viešąjį sektorių bei socialines paslaugas Lietuvos gyventojams.
2019 m. pasibaigus trejiems rinkimams (savivaldybių tarybų ir merų, Europos parlamento ir prezidento), Seime 2019 m. liepos 5d. buvo pasirašyta nauja Koalicijos sutartis, kurioje numatoma plėsti valstybės įsipareigojimus gyventojams, didinti universalias vaiko išmokas (“vaiko pinigus”) ir t.t. Siekiant dalinai finansuoti tokius priimtus įsipareigojimus 2019m. birželio 27 d. buvo įregistruotas LVŽS siūlomas Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-3613 projektas), kuriuo siūloma lėčiau nei planuota didinti NPD (iki 350 eurų vietoj planuotų 400€), kartu padidinti antrąjį GPM tarifą. Pastaruoju siūlymu Seimo nariai iš esmės atliepė akademikų išreikštą kritiką, jog įsigaliojus Sodros įmokų “luboms” dėl per mažo GPM tarifo mažėja bendras apmokestinimo tarifas.
Vyriausybė teikdama biudžėtą, pateikė savo siūlymus, kuriais iš esmės sutiko su NPD didinimu tik iki 350 eurų, bet savo ruožtu pasiūlė keisti NPD formulę taip, kad gink dieve, niekam (lyginant su 2019 m.) nedidėtų mokesčiai.
2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas (toliau - BFK) pritarė A.Butkevčiaus siūlymui, visgi padidinti NPD iki anksčiau planuotų 400 eurų ribos, tačiau siaurinti NPD taikymo bazę, t. y. atlyginimą, iki kurio uždirbantys asmenys vis dar gali pasinaudoti NPD lengvata. Dabar šis siūlymas keliaus į Vyriausybę ir gruodžio pabaigoje grįš bendrame pakete atgal į Seima balsavimui.
Apie NPD
Istorinis kontekstas
Dabartinė mažėjančio NPD taikymo formulė (kuo didesnis bruto atlyginimas, tuo mažesnė neapmokestinamų pajamų dalis ir atitinkamai didesnis GPM), kurią sukūrė R.Kuodis turi savo pliusų ir savo minusų, tačiau jos atsiradimą reikia vertinti istoriniame kontekste.
Istoriškai ji buvo priimta tuo metu, kai Lietuva negalėjo pritaikyti fiksuoto ir vienodo NPD visiems ir kartu įsivesti progresinių GPM tarifų, kurie atsvertų NPD visiems mokestinių įplaukų netekimus. Norėčiau priminti, jog nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, kaip niekad vyravo libertarinės mokesčių politikos dvasia, kurią sėkmingai skleidė LLRI. Iki šiol mums labai sunkiai sekasi kalbėti apie progresinių mokesčių poreikį, ką jau bekalbėti apie jų įvedimą. Nemaža dalis Lietuvos rinkėjų nori nemokėti mokesčių, bet gauti nemokamą švietimą, sveikatos priežiūrą, kelius, švarų vandenį…
Ar sukurti fiksuotą NPD + progresinius GPM tarifus, būtų buvę geriau? Vienareikšmiškai – TAIP! Bet ar tai buvo įmanoma įgyvendinti? Vargu.
Jeigu negalima įgyvendinti idealaus (ekonomistai vadina angl. - first best) varianto, kas reikštų, jog nebūtų įvesti GPM progresiniai tarifai, ar tada vis tiek reiktų suteikti NPD visiems? Ne, mes ne tokia turtinga šalis. Todėl tokiu atveju, R.Kuodžio pasiūlytas mažėjančio NPD modelis nėra blogas. Jis sukuria tam tikrą GPM progresyvumą turint ploksčią GPM tarifą.
Kaip veikia NPD?
Gyventojams gaunantiems pajamas iš su darbu susijusios veiklos gali būti taikoma GPM lengvata - neapmokestinamas pajamų dydis. Gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos pajamos skaičiuojamos kaip: \(\text{Mokestinė bazė}= pajamos - \text{taikomas NPD}\)
O pats taikomas NPD apskaičiuojamas pagal šią formule:
\[\text{Taikomas NPD}=NPD - KOEF \times (GMP - MMA )\]2019 metų atveju tai reiškia:
\[\text{Taikomas NPD}=300-0.2 \times (atlyginimas -555)\]Taigi kuo didesnis NPD dydis, tuo didesnė lengvata mažas pajamas gaunantiems asmenims ir kuo didesnis atlyginimas, tuo mažesnis taikytinas NPD ir didesnės apmokestinamos pajamos.
2018 m. “mokesčių reformos” klaida
2018 m. priimtos „mokesčių reformos“ klaida buvo ne tai, jog NPD pradėtas didinti ir pasiūlytas didinti 3 metus į priekį (planas: 2019: 300 eurų, 2020: 400 eurų, 2021: 500 eurų), bet tai, jog NPD buvo praplėstas, ir pradėtas taikyti tokioms „didelėms“ pajamoms, kur darosi sunku pateisinti tokią mokestinę lengvatą. Tai buvo padaryta perkalibruojant koeficientą (KOEF). 2018 m. NPD galėjo pasinaudoti asmenys gaunantys atlyginimą iki ~1500 eurų (bruto), nuo 2019 m. ši riba be jokio ekonominio pagrindimo pakelta iki ~2500 eurų. Kita Vyriausybės ir Seimo klaida buvo tai, jog NPD didinimas, nebuvo atsvertas kitų, ekonomikos augimo nestabdančių,mokesčių didinimu. Pagrindimo šiai “reformai” būta tik vieno: “melejardas-melejonui”, arba Skvernelis for President!.
Savo blogpost’e ir rašto darbe, aš dėsčiau idėja, jog vertinant tai, kad 2020 m. biudžete buvo nusitaikyta sutaupyti apie 120 mln. eurų (lėčiau didinant NPD, vietoj numatytų 400 eurų NPD pakeliant NPD tik iki 350 eurų), pasiekti tokių pačių fiskalinių rezultatų būtų galima ir didinant NPD iki 400 eurų, bet siaurinant NPD taikymo bazę.
Džiaugiuosi, jog galimai mano siūlymas pasiekė Seimo narių ausis ir sušvelnintas mano variantas ir buvo pasiūlytas A.Butkevičiaus ir patvirtintas BFK.
Žemiau lentelėje pateikiu visus variantus 2020 m.
Akivaizdu, jog A.Butkevičiaus siūlymas yra kiek sušvelninta mano siūlymo versiją, nes KOEF yra 0.27 vietoj siūlyto 0.302 bei A.Butkevičius nesiryžo pasiūlyti, jog antrasis GPM tarifas siektų 32.52 proc., kurie būtų reikalingi, jog įsigaliojus Sodros įmokų „luboms“, bendras apmokestinimas netaptų nė trupučio regresyvus. Pasiekus Sodros “lubas” bendras efektyvusis tarifas, nors ir labai nuosaikiai, bet mažėja.
V. Navicko kritika
V.Navickas savo Facebook paskyroje kritikuoja A.Butkevičiaus siūlymą ir piktinasi, jog šis siūlymas dar labiau padidins ribinę mokestinę normą asmenims, gaunantiems pajamas nuo MMA iki 1.5 VDU.
Šaltinis:V.Navicko FB paskyra
Kodėl V.Navickas koncentruojasi ties ribine mokestine norma?
Teoriniame ekonomikos pasaulyje (Econ101= ekonomikos įvado pasaulyje) ekonomistai daro prielaidą (!). jog žmonės yra super racionalios būtybės ir sudėlioja savo pasirinkimus taip idealiai, jog visų sprendimų ribinė nauda viršija šio pasirinkimo ribinius kaštus, taip maksimizuojant naudą (angl.: utility). Pateiksiu pvz.:
Tarkime asmuo bando nuspręsti ar jam dirbti vieną valandą viršvalandžių, ar eiti į teatrą su savo draugais.
Jeigu asmuo dirbs papildoma valandą, jis gaus papildomus 10 eurų, tačiau darbas didina patiriamą nemalunumą ir tarkime yra įvertinimas kaip -2 eurai. Taigi ribinė vienos dirbtos valandos nauda siekia 10-2=8 eurus.
Jeigu ėjimo į teatrą su draugais naudą asmuo vertina mažesne nei 8 eurų suma, jis liks dirbti, tačiau jeigu ėjimas į teatrą yra vertinamas labiau nei 8 eurai, asmuo neliks dirbti viršvalandžių ir susitiks su draugais teatre.
Būtent šioje vietoje ir puola Vaidas A.Butkevičiaus pasiūlymą, jog šis padidina ribinius kaštus, t. y. sumažina ribinę naudą iš papildomo uždirbto euro labiau tiems, kurių pajamos yra mažos. Nesupratau, ar Vaidas galvoja, jog tai turės kokių nors „ekonominių” pasekmių dirbančiųjų pasirinkimui ar ne? Tokie maži ribinių tarifų pasislinkimai praktiškai neturės jokių pasekmių žmonių pasirinkimui!
“R.Kuodžio kupra”, atsiranda todėl, kad uždirbant atlyginimą, kuris yra didesnis nei MMA, pradeda mažėti taikomas NPD, todėl uždirbamas vienas papildomas euras yra apmokestinamas ne tik 20 proc. GPM tarifu, bet ir dėl šio papildomo euro mažėjančiu NPD.
Suprantama, nėra taip, jog ribinė mokestinė norma nebūtų svarbi. Tam tikrais atvejais ji gali būti labai svarbi, tačiau tokie atvejai pasižymi labai ryškiai išsiskiriančiomis ribinėmis mokesčių normomis. Pvz.:
Asmuo, kuris gauna socialinę pašalpą, tarkime 100 eurų, užsidirbęs legaliai 1 eurą, netemka visų 100 eurų pašalpos. Tada ribinis apmokestinimas yra astronomiškai didelis (t. y. žmogus susimoka 99 eurus „mokesčių“ dėl 1 uždirbto euro).
Tokiais ir panašiais atvejais asmenų elgesys gali būti iškreipiamas. Tačiau dabar, vertinant ribinę mokestinę normą, ekstremalių nukrypimų nėra, kurie iš esmės keistų darbo rinkos dalyvių elgesį. Priešingai, galima būtų toeriškai teigti, jog asmenys kaip tik suinteresuoti gauti didesnes pajamas, tam kad papildomi eurai būtų apmokestinami mažesniu ribiniu tarifu (viršijus NPD taikymo bazę).
Taigi lieka ne kas kita, o tik ideologinė nuostata, jog ribiniai tarifai turi didėti sulyg didesnėmis gaunamomis pajamomis. Tik problema čia ta, jog V.Navickas čia iš esmės pastato A.Butkevičiaus siūlymą vs. idealų pasaulį (first best), o ne vs. LVŽS/FinMin siūlymus. Deja mes šiuo metu naujos mokesčių reformos nesvarstome. Tad patarčiau grįžti į realybę, nes kas žmonėms rūpi yra jų neto pajamos, o ne ekonomistų-bandančių tapti politikais, teoriniai išvedžiojimai.
Ką reiškia A Butkevičiaus siūlymas?
Siekiant įvertinti A.Butkevičius siūlymą, pasirenku tris kriterijus:
- Disponuojamų pajamų nelygybę
- Mokestinių įplaukų netekimą
- Neto atlyginimo pokyčius
Pajamų nelygybė
A.Butkevičiaus siūlomas variantas sumažina disponuojamų darbo užmokesčio pajamų nelygybę net labiau, nei 2020 m. baziniame scenarijuje, būtent dėl NPD bazės siaurinimo ir NPD kėlimo.
Gini indeksas | |
---|---|
base_2019 | 32.50 |
base_2020 | 31.93 |
lvzs_2020 | 32.25 |
butk_2020 | 31.87 |
Mokestinių įplaukų netekimo sumažinimas
LVŽS siūlyti GPM pakeitimai generuotų 121.18 mln eurų daugiau biudžeto įplaukų, t.y. “melejardas melejonui”, nebebūtų “melejardu”. A.Butkevičiaus siūlymas yra kiek artimesnis FinMin siūlymui ir sumažintu netekimus 90 mln. eurų. Siekiant, jog būtų pasiektas toks pats sutaupymas ~120 mln. NPD bazę tektų siaurinti dar labiau, kaip tai siūliau daryti savo rašto darbe, iki tokio bazės dydžio, koks apytikriai buvo prieš mokesčių reformą.
base_2020 | lvzs_2020 | butk_2020 | |
---|---|---|---|
mln. eur | 6868.44 | 6989.62 | 6958.54 |
dif. 2020_base | 121.18 | 90.11 | |
dif. 2020_lvzs | -31.08 |
Neto atlyginimo pokyčiai
Kaip minėjau, svarbu lyginti A.Butkevičiaus siūlymą ne su idealia mokesčių sistema, o su tuo, kas yra įgyvendinama, arba tiksliau, su tuo, kas yra / buvo realiai ant stalo. Žemiau esantis grafikas parodo, kaip kinta bendra apmokestinimo našta (imputed tax rate - ITR), kuri apima tiek GPM tiek ir soc. draudimo įmokas.
- Mėlyna linija pažymi 2019 m. apmokestinimo lygį
- Juoda linija pažymį 2020 m. apmokestinimo lygi, jeigu nebūtų pakeistas GPM įstatymas ir įsigaliotų 2018 m. priimti sprendimai.
- Žalia linija pažymi LVŽS seimo narių pateiktą siūlymą, kuriame NPD didinimas tik iki 350 eurų, todėl mažų pajamų rėžis apmokestinimas daugiau, nei base_2020 scenarijuje.
- Raudona linija pažymi A.Butkevičiaus siūlymą. Akivaizdu, jog šis siūlymas, lyginant su LVŽS siūlymu (kuris iš esmės ir būtų realybėje įgyvendinamas) sumažina mokestinę naštą asmenims uždirbantiems iki 1300 eurų. Tačiau virš šios sumos, mokestinė našta auga ir pralenkia net 2019 m. rodiklį.
Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti nominalūs neto atlyginimai skirtingais scenarijais. Labai svarbu paminėti, jog rėžis, kuriame apmokestinimas minimaliai padidės yra ~230.000 dirbančiųjų, o rėžyje, kuriame apmokestinimas sumažės daugiau nei du kartus ~660.000 dirbančiųjų asmenų.
(Šioje vietoje mano skaičiavimai skiriasi nuo M.Majausko cituojamų skaičių)
bruto | base_2019 | base_2020 | lvzs_2020 | butk_2020 | butk_vs_lvzs |
---|---|---|---|---|---|
100 | 80 | 80 | 80 | 80 | 0 |
200 | 161 | 161 | 161 | 161 | 0 |
300 | 242 | 242 | 242 | 242 | 0 |
400 | 302 | 322 | 312 | 322 | 10 |
500 | 362 | 382 | 372 | 382 | 10 |
600 | 422 | 443 | 433 | 443 | 10 |
700 | 479 | 500 | 490 | 498 | 9 |
800 | 537 | 556 | 546 | 554 | 7 |
900 | 594 | 613 | 603 | 609 | 6 |
1000 | 652 | 669 | 659 | 664 | 4 |
1100 | 709 | 726 | 716 | 719 | 3 |
1200 | 767 | 782 | 772 | 774 | 2 |
1300 | 824 | 839 | 829 | 829 | 0 |
1400 | 882 | 895 | 885 | 884 | -1 |
1500 | 939 | 952 | 942 | 939 | -3 |
1600 | 997 | 1008 | 998 | 994 | -4 |
1700 | 1054 | 1065 | 1055 | 1049 | -5 |
1800 | 1112 | 1121 | 1111 | 1105 | -7 |
1900 | 1169 | 1178 | 1168 | 1160 | -8 |
2000 | 1227 | 1234 | 1224 | 1215 | -10 |
2100 | 1284 | 1291 | 1281 | 1270 | -10 |
2200 | 1342 | 1347 | 1337 | 1331 | -6 |
2300 | 1399 | 1404 | 1394 | 1392 | -2 |
2400 | 1457 | 1460 | 1452 | 1452 | 0 |
2500 | 1514 | 1517 | 1512 | 1512 | 0 |
2600 | 1573 | 1573 | 1573 | 1573 | 0 |
2700 | 1634 | 1634 | 1634 | 1634 | 0 |
2800 | 1694 | 1694 | 1694 | 1694 | 0 |
2900 | 1754 | 1754 | 1754 | 1754 | 0 |
3000 | 1815 | 1815 | 1815 | 1815 | 0 |
Procentualinis neto darbo pajamų pokytis lyginant su ankstesniais metais (butk_2020 vs base_2019 ir butk_2021 vs butk_2020):
Epilogas
Mano supratimu, V.Navickas klysta, sakydamas, jog A.Butkevčiaus siūlymas yra “didlelė kvailystė”. Priešingai, vertinant tai, jog mūsų Seime nėra politinės valios įvesti didesnių progresinių GPM tarifų, nėra valios palaikyti Prezidento siūlymų ir nėra galimybės (laiko) daryti tikrą mokesčių reformą, A.Butkevičiaus siūlymas yra geras, nes jis nors ir minimaliai, bet perskirsto pajamas labiau nei LVŽS siūlymas ir padeda mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.
Ši mano pozicija nereiškia, jog mes turime idealią mokesčių sistemą. Anaiptol!
Aš pritariu, jog reiktų įsivertinti fiksuoto ir visuotinio NPD su progresiniais GPM tarifais idėją. Dar daugiau, mes turime apmokestinti ne įplaukas, o gebėjimą mokėti. Tam mums reikia visuotinio pajamų deklaravimo namų ūkio lygiu, tam, kad galėtume nustatyti ar iš tiesų namų ūkis gali mokėti mokesčius. Asmuo uždirbantis 2000 eurų, bet turintis neįgalų partnerį ir tris vaikus gal apskritai neturėtų GPM mokėti? Tačiau tai yra diskusijų tema 2020 m. Seimo rinkimų kampanijoms, o ne 2020 m. biudžeto priėmimui.
- Šiam komentarui galioja citavimo taisyklės
- Patiko komentaras ir nori paremti blogo autorių? Visada gali jį pavaišinti kava .
Per platformas | |
---|---|
arba banko pavedimu: | |
Gavėjas | Justas Mundeikis |
IBAN | LT79 3500 0100 0418 3482 |
Swift kodas | EVIULT21 |