Šiame komentare apie tai, kodėl mūsų profesinės sąjungos vengia diskusijų apie viešojo sektoriaus BD indeksavimą, kodėl (galimai dėl rinkimų) LMS torpeduoja bendras profesinių sąjungų pastangas ir aukoja medikų interesus šiek tiek apie medikų atlyginimus ir profesines sąjungas bendrai. Tai paskutinių 6 mėnesių mano bendradarbiavimo su PS patirtį apibendrinantis komentaras.

Pirmiausia pradėti noriu nuo padėkos gerbiamam Audriui Jurgelevičiui, kuris, už bandymą kviesti profsąjungas pagaliau pradėti realias kalbas apie bazinio dydžio, nuo kurio priklauso (beveik) viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, mane pavadino pasaulio bamba.

Ko gero visgi taip, jaučiuosi esanti pasaulio bamba, nors tiesą sakant, gal tiksliau Lietuvos viešojo sektoriaus profesinių sąjungų bambagyslė, kuri turi idėjų, minčių, kaip Lietuvoje siekti proveržio viešajame sektoriuje. Tiesa, tokia bambagyslė nesu vienintelė, yra jų kelios (kurias bent jau aš žinau) ir kažkiek, kurių nežinau, bet deja, mūsų yra labai nedaug. Kodėl mūsų tiek nedaug ir bus šio rašinio / kratinio tema. Kadangi pats A.Jurgelevičius neskaitys, kaip jis neskaito ir kitų rašliavų, jeigu jos parašytos kitos profesinės sąjungos narių, manau pasako viską apie patį A.Jurgelevičių ir LŠMPS.

Kvietimas diskusijai dėl BD indeksavimo

Kaip ir rašiau kvietime PS dėl BD indeksavimo, mano supratimu, netrukus išgirsime pasakymą, jog pinigų kitais metais didinti viešojo sektoriaus bazinį dydį nėra, todėl BD didės ir vėl mažiau, net nei augs kainos. Profesinėms sąjungoms bus numestas kaulas, gal kokie porą šimtų milijonų, ir dalinkitės kaip norite. Tada supuls Solidarumas, LPSK ir kad ir kas bus sugebėjęs prisiplakti prie nacionalinės kolektyvinės sutarties derybų ir dalinsis tais milijonais, t. y. didins vieniems, kitiems koeficientus. Galu gale, vieniems viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais atlyginimai gal ir didės (įvertinus infliaciją), kitiems gi, realus atlyginimus net mažės.

Tokią praktiką mūsų Vyriausybės taiko nuo (man) neatmenamų laikų - skaldyk ir valdyk. Tam kad baigtųsi ši praktika ir kviečiau profesines sąjungas suremti pečius, aptarti kaip galėtų būti indeksuojamas bazinis dydis, kaip antai indeksuojamas MMA ar pensijos, ir sakyti „BD kitais metais turi didėti iki xxx eurų, arba mes pradėsime streikus!“. Juolab, jog Vyriausybė ir Seimo dauguma dabar randa būdus, kaip ištaškyti milijardus statyboms.

BD indeksavimas, savaime suprantama, turi neigiamų aspektų - profesinės sąjungos netenka dalies savo veiklos bazės - derybų proceso. Tai reikia įvertinti, bet reikia ir įvertinti, kaip visus paskutinius n metų, profesinės sąjungos nesugebėjo išsireikalauti, jog BD viršytų bent jau infliaciją. Tiesiog reikia pripažinti, jog šiuo metu PS yra per silpnos ir per daug susiskaldžiusios.

Tad kokia buvo PS reakcija, nekalbant apie A. Jurgelevičiaus papilstymą iš kiauro į tuščią? Ogi štai kokia - į kvietimą sureagavo vienintelė organizacija „Jaunųjų gydytojų asociacija“, kuri nei yra profsąjunga, nei kurios srities darbuotojams atlyginimas šiuo metu priklauso nuo BD. Mokytojų profesinių sąjungų reakcija - nulinė, Solidarumo - nulinė, LPSK - nulinė, valstybės tarnautojų, pareigūnų PS reakcija - nulinė.

Taigi gerbiamieji viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie skaitote šį tekstą, turėkite omenyje, kad jeigu priklausote kuriai nors iš šių PS, skersą jos ant Jūsų dėjo. Kodėl? Paklauskite jų pačių argumentų. Per greitai? Nebuvo laiko diskusijoms? Manau kad ne, juolab, kad nuo praeitų metų gruodžio mėnesio vyko diskusijos apie PS Viziją viešajam sektoriui, kurių metu buvo daug diskutuota ir apie BD inskeavimą.

Kodėl žlugo PS Vizija projektas?

Jeigu jau už kvietimą PS susitelkti diskusijai dėl BD buvau išvadintas pasaulio bamba, nesistebiu, jog kviesdamas diskusijai, dėl ilgalaikės PS Vizijos viešajam sektoriui (iki 2030-2040 metų) buvau išvadintas šizofreniku.

O idėja buvo gana paprasta, sveikatos apsaugos, švietimo, viešojo sektoriaus profesinės sąjungos, asociacijos, judėjimai visi bando kovoti už save, bet nemato savęs, kaip vieningos masės. Nemato, jog kovodami tik už save, jie tampo paklodę, o ne sąlygoja didesnės paklodės audimą. Todėl mano idėja buvo kviesti PS atstovus parengti vieningą dokumentą, kuris nubrėžtų vieningos veiklos kryptis / gaires, kur link profesinės sąjungos turėtų judėti, jog net veikdamos atskirai, veiktų vieningai.

Esminės mintys buvo sutarti, kaip turi būti indeksuojami viešojo sektoriaus atlyginimai, kaip turėtų būtų sureguliuojami viešojo sektoriaus darbuotojų koeficientai, kaip turėtų vykti viešojo sektoriaus tinklo reformos ir kaip turėtų būti nustatomos darbuotojų darbo normos, tam, kad apsaugoti viešojo sektoriaus darbuotojus bei užtikrinti jų gerovę, didinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, pritraukti daugiau ir geriau išsilavinusių specialistų.

Taigi apie BD indeksavimą, mes jau net buvome pradėję diskutuoti, tad sakyti, kad čia kažkokia naujiena, vargu ar būtų buvę galima…

Kaip ir kodėl PS Vizija žlugo? - yra vienas įdomiausių man klausimų, nes žinant atsakymus į šiuos klausimus, būtų žinoma, ir kada Lietuvoje pradės kažkas iš esmės keistis viešajame sektoriuje ir jo darbuotų atstovavime. Tad pabandysiu surašyti pagrindines priežastis, kaip aš jas matau, nors esu įsitikinęs, jog kiti šiame procese dalyvavę asmenys, jas matytų ir visai kitokias.

1. Siauras PS įsitraukimas ir skėtinių organizacijų vadovų marionetiškumas

Dvi didžiausios (skėtines) PS Lietuvoje šiuo metu yra Solidarumas ir LPSK. Ką daryti, kai LPSK nesijungia į tokią iniciatyvą, nes prie šios iniciatyvos jau prisijungė kažkas, ko nemyli (gal labiau nekenčia) kažkas iš LPSK narių? Atsakymo neturiu. Mano supratimu, skėtinių organizacijų vadovai, na OK, konkrečiai Inga Ruginienė, turėjo nustot būti marionetė ir pradėti kovoti už bendrąjį gėrį. Sunku? Nemalonu? Pavojinga „karjerai“? Oh well, o kas gyvenime buvo lengva? Jurgelevičius ar Milešinas, o gal Černiauskas draudžia? Stok viešai, sakyk, kad tokia narių pozicija žemina visą organizaciją ir kenkia visam viešajam sektoriui. Būk lydere! Bet ne, geriau būti nuolankia marionete ir niekur nedalyvauti.

2. PS atstovų fantazijos trūkumas

Kai pradedi diskutuoti apie tai, kaip norėtum matyti viešąjį sektorių už 10-15 metų, reikia turėti vieną dalyką - fantaziją. Šioje vietoje nereikia realybės jausmo, ar politinės patirties, kas kada per kiek yra įmanoma padaryti. Reikia būti šiek tiek vizijonierium, tam, kad atsiriboti nuo to, „taip buvo visada ir taip bus visada“ mentaliteto, ir pradėti kartu piešti paveikslą, kaip turėtų atrodyti galutinis variantas. Tik kai pavyks nupiešti ateities norimą paveikslą, galima dalinti judėjimą link tokios vizijos į darbo etapus, svarstyti kas ir kada ir per kiek yra įmanoma pasiekti.

Deja, absoliuti dauguma diskusijos dalyvavusių atstovų neturėjo šios fantazijos ir deja ne tik jos. Iki pat paskutinio susitikimo, jautėsi, jog absoliuti dauguma susirinkusiųjų atvyksta be savo minčių, be savo idėjų. Negebantys atsiriboti nuo status quo ir negebantys generuoti savo minčių. Kur link tai veda - prie stagnacijos ir to, jog už 90 proc. (jaučiamų) idėjų generavimą buvau atsakingas aš pats.

Tačiau buvo ir kitas, kur kas pavojingesnis veiksnys, tai nekompetencija ir artėjantys seimo rinkimai.

Nekompetencija ir artėjantys Seimo rinkimai

Visgi abu pirmus punktus užgožia nekompetencija ir kai kurių dalyvavusiųjų asmenų politinės aspiracijos.

Nekompetencija aš pavadinčiau tai, jog kiekvieno susitikimo metu jaučiau, tarsi visas turėtas diskusijas, nuolat pradedame iš naujo. Trūkt už vadžių ir vėl nuo pradžių. Dalinai tai suprantu, nes į susitikimus vis prisijungdavo ankstesniuose nedalyvavę asmenys. Tačiau iš dalies būtent dėl šios priežasties ir buvo daromi ir viešinami posėdžių garso įrašai. Deja, tai ne motais. Tikrai negaliu teigti, jog visi nesiruošė, anaiptol. Bet kai apskrito stalo diskusijoje dalyvauja bet 1-2 nepasiruošę - viskas pradeda strigti. Rekomenduoju pasiklausyti ir paskutiniame susitikime dalyvausios LPS Solidarumas pirmininkas kalbos… Išvadas darykitės patys.

Ir dar yra toks dalykas, kaip politinės aspiracijos ir artėjantys Seimo rinkimai…

Vienoje iš diskusijų „Paskutinį prioritetą“ atstovavo dabartinis LSDP kandidatas Seimo rinkimuose L.Gudžinskas. Nepaisant to, jog visų kitų organizacijų atstovai iš esmės sutiko, jog centrinė valdžia turi būti atsakinga už viešojo sektoriaus tinklo reformą, nes tokiu atveju derybų partneris yra vienas, o ne 60 (savivaldybių) ir taip pasiekti geresnių rezultatų yra lengviau, LSDP politinę programą ir galbūt nuosavas politines nuostatas atsinešęs Liutauras de facto torpedavo susitikimą, nes buvo be pabaigos diskutuojama ir diskutuojama už ir prieš, nepriimant sprendimų.

Žinau, čia ir mano kaltės nemažai - iš anksto nebuvo nustatytos žaidimo taisyklės, kaip priimsime sprendimus. Problema su kuria aš mačiau susiduriantis, tai, jog jeigu trūks diskusijų ir nebus rasti kompromisai, galų gale po PS Vizija nepasirašys nei viena organizacija. Taip, man tai ir nauja patirtis ir klaidas dariau deja ir aš, bandydamas padaryti špagatą nesudaužant tarpukojo.

Visgi paskutiniame susitikime viską pribaigė LMS atstovė J.Sejonienė. Lai Jurgita savo laisvu laiku rašo rinkimų programas liberalams, lai po kelių mėnesių praneša apie kandidatavimą su TS-LKD, bet ateiti į diskusijas ir jose atstovauti liberalų nuostatas, kur vardan egoistinių medikų tikslų arba libertrainių asmeninių įsitikinimų yra aukojamas visas PS vizijos procesas ir bendro gėrio siekis - man atrodo tiesiog žema.

Todėl paskutinio susitikimo metu ir paklausiau, Jurgita, tai jeigu LMS nepalaiko idėjos, jog medikų atlyginimai būtų vienoje sistemoje su visais viešojo sektoriaus darbuotojais, tai ar Jums verta čia gaišti su mumis laiką? Ir gavau atsakymą - „ko gero ne“. Čia topinės Sėjonienės ir pabaigoje Krupavičienės mintys:

Jurgita, sėkmės Seimo rinkimuose su tokia politine lyderyste! Ir “tvarkant” sveikatos apsaugos sritį :D

Deja paskutiniame susitikime nedalyvavo JGA atstovai bei LŠDPS pirmininkas, visad sugebantys de facto beviltišką situaciją išsukti, tad man neliko nieko kito, kaip skelbti susitikimo pabaigą ir faktinį viso PS Vizijos proceso nutraukimą.

Visas paskutinio susitikimo garso įrašas:

Gydytojų atlyginimai

Na ir pabaigai šiek tiek apie medikų atlyginimus. Kaip žinia, praėjusią savaitę SAM paviešino statistiką apie gydytojų ir slaugytojų atlyginimų vidurkius Lietuvoje. Žemėlapį rasti galima čia.

Prisipažinsiu, žemėlapis čia visiškai nenaudingas. Naudinga iš esmės tik stulpelių diagrama, tačiau viename langelyje matyti, kiek kokiose asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) grupėse ir kaip kito atlyginimai, nelabai įmanoma. O būtent tai turėtų būti sveikatos sektoriaus darbuotojus atstovaujančioms organizacijos.

SAM skelbia slaugytojų etatinis VDU Lietuvoje - 1588, o gydytojų - 2318 (tiesa man dar nelabai aišku, ar čia su viršvalandžiais, priedais ir priemokomis, ar bazinis atlyginimas…)

Bet šalies vidurkis, kaip palatos pacientų temperatūros vidurkis, sunkiai ką pasako apie realią situaciją.

Tad žemiau du grafikai, vienas gydytojų VDU, antras slaugytojų VDU pagal ASPĮ grupes. Boxplotą manau visi skaityti moka, bet priminsiu:

Boxpote:

  • dėžutės apatinė riba žymi 25 proc. percentilį
  • dėžutės vidurinė riba žymi 50 proc. percentilį = medianą
  • dėžutės viršutinė riba žymi 75 proc. percentilį
  • taigi visa dėžutė apima 50 proc. visu duomenų, šiuo atveju visų įstaigų, jos dydis “IQR”
  • whiskers (brūknšiai) parodo kaip paplitę duomenys. Jų maksimalus ilgumas 1.5 x dežutės ilgis (IQR)
  • taškai už whisker’ių - išskirtys (outlier)

(taip taip, mano peišinių kokybė nekokia :) )

Gydytojų VDU:

Išvados:

  1. nėra nei vienos ASPĮ grupės, kurioje siekiamą 3250 eurų atlyginimą uždirbtų bent 25 proc. gydymo įstaigų, jau nekalbant apie tai, kod toks VDU būtų pasiektas pusėje ar daugiau ASP įstaigų
  2. žemiausia VDU mediana - rajono ligoninėse 2240 eurų (nevertinant „KITOS ASPĮ“ - grupės), šioje grupėje įstaigose mokamas VDU yra 31 proc. žemesnis, nei užsibrėžtas VDU šalies mastu.

Slaugytojų VDU

Išvados:

  1. GMP beveik 50 proc. GMP stočių VDU siekia numatyta 1625 eurų ribą! Valio!
  2. 50 proc. rajono ligonių VDU siekia tik 1148 eurus, regioninėse ligoninėse situacija tik truputi geresnė
  3. 50 proc. visų šalies įstaigų slaugytojų VDU tesiekia tik 1251 eurą, taigi yra 23 proc. žemesnis nei užsibrėžtas šalies VDU slaugytojoms

Kuo ši statistika nėra gera?

Problema su šia statistika, jog joje pateikiami sveikatos priežiūros įstaigų agreguoti vidurkiai, kurie jau savaime gali būti iškreipti dėl kelių priežasčių:

  1. keli dideli atlyginimai gali padidinti VDU kurį praneša ASPĮ
  2. VDU ko gero apskaičiuotas su priedais, priemokomis, viršvalandžiais (atlyginimų suma su priedais ir priemokomis padalinta iš etatų skaičiaus). Daug viršvalandžių, nes mažinamas etatų skaičius? VDU didėja!
  3. Etatinis VDU nėra blogai, tačiau maža įstaiga gali pasiūlyti didesnį absoliutų atlyginimą eurais už mažesnę etato dalį, taip pakeldama etatinį VDU. Pvz., 400 eurų už 0.25 etato = 1600 etatinis VDU. Tačiau tokioje ASPĮ dirbantis slaugytojas iš tiesų uždirba tik 400 ir likusias pajamas turi susirankioti kitose ASPĮ.

Todėl geriausia būtų, jog LR SAM pradėtų skelbti mikro lygmens nuasmenintus duomenis, nurodydama darbo valandas, atlyginimą, etato dalį, bazinį atlyginimą bei gautus priedus, priemokas. Tokia statistika leistų iš tiesų matyti tikrąjį vaizdą Lietuvoje.

Deja Vu?

Skamba kažkur girdėta? Skelbti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus viešai? Būtent PS Vizija diskusijose ir turėjome siekį, jog būtų pradėta skelbti aibė viešojo sektoriaus rodiklių, kurie leistų PS atstovams atlikti išsamias analizes, įvertinti realią situaciją. Ko dabar padaryti, deja negalima.

Dar daugiau, jeigu J.Sėjonienė ir LMS nebūtų torpedavę idėjos, jog mediko atlyginimas turėtų būti vieningoje sistemoje, galbūt jau būtume keliais žingsniais arčiau to, jog gydytojas Vilniuje, gydytojas Skuode ar Balbieriškyje, už tą pačia kvalifikaciją ir tas pačias darbo valandas gautų tą patį atlyginimą. Jeigu atlyginimas būtų gydytojams mokamas kaip visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, šiandien tokios problemos, jog rajono ir regiono ASPĮ atlyginimai taip skiriasi - neturėtume.

Medikai, dėkokite savo garsiai lojančiai* LMS už tai, kad proveržio atlyginimų srityje nematysi dar gerą dešimtmetį! Nes būtent tiek laiko užtruks, jeigu ne daugiau, kol visas dabartinis garsiai lojantis „elitas“ pasitrauks ir jų vietą perims mąstantis, angažuotas, idėjų ir siekių kupinas jaunimas, tiesa, jeigu dar jo tada bus…

*Lojantis, nes LMS apart lojimo, nieko nesugeba. Aibę kartų kreipiausi į LMS, jog pagaliau jie imtųsi atsakomybės už savo veikimą ir reorganizuotųsi į profesinę sąjungą, kuri teisiškai turi daugiau galių ir teisių atstovauti sveikatos sektoriaus darbuotojų interesus. Mano siūlymai kaip žirniai atsimušinėjo į LMS valdybos ir įtakingų LMS narių ausis. Kur kas geriau yra likti kartais parėkiančiais, bet ne dirbti turinčiais darbuotojų atstovais. O jeigu dar parėkavimas ir vietą rinkimų sąraše garantuoja… ech koks geras gyvenimas!

Epilogas

Galvojau šią vasarą parengti MMA indeksavimo mechanizmo siūlymą, nes dabartinis yra ydingas ir taikomas su klaidomis, vėlgi net ne už ačiū, o tiesiog. Galvojau siekti burti PS diskusijoms ir padėti parengti BD indeksavimo mechanizmą, jog laimėtų visi viešojo sektoriaus darbuotojai - ne tik tie, kurių PS garsiausiai rėkia, nemokamai, laisvu laiku ir nepaisant PS Vizijos projekto žlugimo. Galvojau…

Aš suprantu, kad kartais, mano idėjos būna per naujoviškos, kaip viena kolegė sako, dešimtmečiu per anksti, kaip antai medikų sisteminis atlyginimas, ar siūlymai LŠDPS Švietimo kolektyvinėje sutartyje reikalauti, kad mokytojams būtų finansuojama IT infrastruktūra darbui namuose. Tačiau gyvenimas parodo, kad mano idėjos iš esmės yra orientuotos į ilgalaikių problemų sprendimą, o problemos yra dabartyje ir jos lieka nesprendžiamos. Gaila, jog politinės valios stovėti už šių idėjų neturi tie, kurie dedasi didžiaisiais darbuotojų atstovais.

Vienas profsąjungietis kartą paatviravo - daugumai PS pirmininkų ir valdybos narių (kruiems jau apie 55-60 metų) nori tik vieno - sulaukti pensijos, o po jų nors ir tvanas, svarbiausia išgyventi dar keletą metų. Bet tada turime ką turime - asmenis, kurie yra idėjiniai nuliai, mentaliniai buvusios sistemos vergai ir progreso stabdžiai besirūpinantys, kad ramiai išbūtų savo pozicijose iki pensijos.

Gal laikas apie kadencijų ribojimą, rotaciją, PS narių švietimo projektus pradėti galvoti? Bet ech ir vėl vizijonieriškos pasaulio bambos / šizofreniko idėjos.

Prieš porą savaičių gavau el. laišką, kuriame vienas blogo skaitytojas parašė

„Dėkui, už tai ką darote, ir kad nepalūžtate.“.

Deja Tomai, po tokių pusės metų geranoriškos, idėjinės veiklos ir nuolatinių nesėkmių, PS abejingumo, arba gal net pochijizmo, jėgų tokiai veiklai nebeturiu. Manau turėsiu pergalvoti savo ateities planus ir labai tikėtina tai reiškia, jog visiškai dingsiu iš viešo (ir viešojo sektoriaus / profesinių sąjungų) diskurso. Ir lai paskui visokie dargiai nesistebi, kodėl akademikai nedalyvauja viešame diskurse.