Laikas keisti Lietuva

Po Lietuvoje praleistos savaitės, kurios metu lankiausi Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, po susitikimų su daug draugų ir bendraminčių, kilo idėja surašyti savo mintis, nes  LAIKAS KEISTI LIETUVĄ… Kalbantis ir dėstant savo mintis, teko girdėti, kad kai kurios iš jų nėra visai naujos – tad neketinu jų patentuoti kaip nuosavybės, bet džiaugiuosi, jog ir Lietuvoje yra panašiai mąstančių žmonių.
Šis blogo įrašas – ne ekonominė analizė, ne atsakymas į visas problemas, o tik įnašas į diskusiją….

Politika

Bene kasdien teko susidurti su žmonių, ypač jaunimo, abejingumu politikai. Nors pats save deklaruoju apolitišku žmogumi (mano supratimu, ekonomistai neturėtų kištis į politiką…), visgi bendras žmonių abejingumas dėl to, kas vyksta Lietuvoje, yra katastrofiško lygio. Ir tai nėra tik „partijų problema“ – kaip pakeisti senus kadrus naujais, tai visos Lietuvos problema – kai nėra šviežių minčių ir idėjų politikoje, kuri savo sprendimais įtakoja mūsų visų kasdienybę.

Tačiau kokiais „svertais“ pakeisti abejingumą politinei scenai, kaip paskatinti partijas rūpintis ne tik savo finansine gerove, užsitikrinant PVM lengvatas agurkams ir konservams, bet ir kurti būsimąją politikų kartą ir užleisti savo kėdes?

Manau, būtų naudinga įdiegti dvi naujoves, kurios iš tiesų vargu ar gautų politinį palaikymą, bet kiekvieną balsavusį “prieš” politiką žurnalistai tiesiog tūrėtų kalti prie gėdos sienos:

Įstatymo būdu numatyti, jog Seime atstovauti tautai galima daugiausia 3 kadencijas ir tik 2 paeiliui. Šios priemonės tikslas būtų įnešti į Seimą šviežio vėjo, idėjų ir neleisti seniems „dėdulėms ir tetulėms“ užsisėdėti. Rotacijos principas yra senai žinoma priemonė, tačiau labai vengiama. Ir muitinės tarnyboje – norint mažinti korupciją- buvo svarstoma įvesti rotaciją…. pabrėžiu „buvo“…

Sukurti politikos kodeksą, kurio įsipareigotų laikytis ne tik pačios partijos (partijos lygmeniu), bet ir kiekvienas įstojantis į politinę partiją. Kodekso esmė yra surašyti konkrečius veiksmus, kuriuos padaręs politikas savo noru, besąlygiškai ir nedelsdamas trauktųsi iš užimamų pareigų, nesvarbu ar tai padaryta avarija ir bandymas papirkti liudininkus, prokuratūros pareikšti kaltinimai Seimo nariams ir t.t. Visa tai, kas daro gėdą ir kuo toliau tuo labiau skatina jaunimą nebematyti prasmės Lietuvoje domėtis cirku tapusia politika. Šis kodeksas taptu dinaminiu dokumentu, kintančiu kasdien… sunkiausia būtų tik priversti jo laikytis. Tačiau galbūt užtektų ir viešos lentos prie Seimo, kurioje puikuotųsi „nesilaikančiųjų“ nuotraukos su aprašu kam jie nusižengė, kad bent ką pakeistų. Tikiu, kad toks kodeksas galėtų su laiku būti plečiamas ir toliau – visiems valstybės tarnautojams.

Idėjos iš apačios

Be šviežio vėjo ir pasitikėjimo savo politikais, Lietuvai reikia ir naujų idėjų, ateinančių iš apačios. Teko girdėti, kad panaši idėja jau kažkur buvo, bet realiai su ja dar neteko susidurti:

Esmė yra sukurti valstybinį internetinį puslapį, kuriame kiekvienas žmogus, įmonė ar institucija galėtų teikti pasiūlymus, kaip keisti įstatymus, kokius projektus įgyvendinti. Per keletą mėnesių surinktos idėjos būtų pateikiamos žmonių vertinimui internetinio balsavimo būdu. 10 – daugiausiai balsų gavusios idėjos ar projektai būtų įvertinti specialistų komisijos ir šie projektai kartu su specialistų analizėmis būtų pateikiami dar kartą visuomenei .  Laimėję pirmas 5 vietas projektai būtų atitinkamų institucijų įgyvendinami mažiausiai 2-3 metus ir būtų nepriklausomi nuo politinės aplinkos.  O laimėjusiųjų iniciatoriai ar autoriai –  būtų oficialiai ir viešai pagerbiami per pvz. tarptautinį renginį kaip PLEF, ar panašiai…

Išbandžius tokią praktiką, kai idėjos ateinančios iš apačios yra įvertinamos ir turinčios daugumos pritarimą vykdomos, galėtu keltis ir į ministerijas bei kitas biurokratijos įkaltintas įstaigas. Juk kiekvienas valstybės tarnautojas gali net naktį pažadintas išpilt visą sąrašą, ką reiktų keisti, kad būtų galima geriau ir efektyviau dirbti…

Ekonomikos ir audito tarybos

Ekonomikos analizė ir vertinimas,  kone vienas svarbiausių valstybės valdymą įtakojančių įrankių. Stebint absoliučiai neveikiantį bendradarbiavimą tarp Lietuvos institucijų, ruošiančių ir vertinančių ekonomines analizes, kyla klausimas, ar būtina, kad Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Vyriausybė ir Lietuvos bankas ruoštų savo ataskaitas, turėtų nuosavus modelius ir jų bendradarbiavimas būtų lygus kone nuliui?  Galbūt tokią „nepriklausomybę“ gali sau leisti kokia biurokratijos gigantė Vokietija,  tačiau tokiai mažai šaliai kaip Lietuva turėtų rūpėti ne kiekvienos institucijos „nepriklausomybė“ – o  efektyvus ir našus  darbas.

Be vidinio bendradarbiavimo skatinimo,  manau, jog Lietuvoje yra būtina politiškai ir finansiškai nepriklausoma „ekonomikos taryba“, kurios finansavimas būtų dengiamas biudžetinėmis lėšomis ir kuri kasmet susirinkusi atliktų ekonomikos vystymosi analizę bei įvertintų paskutinių 12 mėnesių politikų veiksmus, teiktų pasiūlymus, kokie žingsniai, įstatymų pakeitimai yra būtini norint pagerinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi.

Galbūt tai daug kam skambės kaip papildoma biurokratija , tačiau visgi manau Lietuvoje reikia institucijos, kuri vertintų ekonomikos perspektyvas ir „audituotų“ politikų veiklą iš ekonominės perspektyvos, tačiau būtų politiškai nepriklausoma. Todėl žymūs Lietuvos finansininkai, ekonomistai ir t.t. toje taryboje negalėtų dirbti. Taryba  turėtų būti sudaryta iš žymių Lietuvos ir užsienio ekonomistų, mokslo pasaulio atstovų.

Įvertinti politikų priimtus sprendimus ar įstatymus, teikti gairių pasiūlymus tėra dalis bandymo padaryti politika skaidria. Norint pasiekti maksimalaus skaidrumo, būtina nepriklausoma taryba, vertinanti valstybės išlaidavimą. Šios tarybos esmė: įvertini visų metų Vyriausybės, Seimo, ministerijų ir savivaldybių išlaidas – parodant pavyzdingus projektus, pagrįstus naudos ir kaštų analize, bei neproporcinga, neefektyvų valdžios išlaidavimą.  Galbūt toks raportas nepakeistų ar nesustabdytų jau inicijuotų neefektyvių projektų, tačiau žinojimas, kad išlaidavimas yra akylai stebimas ir bus viešai vertinamas, automatiškai paskatintų sprendimų priėmėjus dukart pergalvoti savo sprendimus… Manau, audito tarybai viešai skelbiančiai savo ataskaitas ir nustačiusiai neadekvačius seimo narių, ar kitų valstybės tarnautojų išlaidavimus – pastarieji remiantis politikos kodeksu turėtų nedelsiant atsistatydinti.

TUI – Investuok Lietuvoje – Versli Lietuva

Nuoseklus skaidrumo didinimas bei žmonių dalyvavimo politikoje skatinimas gali pagerinti Lietuvoje gyvenančių žmonių nuomonę apie savo šalį. Tačiau tai nereiškia, jog  tai padės pritraukti  užsienio investicijas. Skatinti investicijas yra būtina norint išlaikyti Lietuvą konkurencinga ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir visame CEE regione ir pačioje ES. Kadangi pramonė lieka pagrindinė ekonomikos šaka, nepriklausoma nuo derliaus ar turizmo,  būtina stiprinti Lietuvos ekonomikos stuburą: skatinant kurtis mažas ir vidutines įmones (SME), egzistuojančias skatinti jungtis ir augti. Reikia didinti įmonių nepriklausomybę nuo vietos bankų skolinimo politikos, didinant kotiruojamų akcinių bendrovių kiekį tarptautinėse finansų rinkose (Varšuvoje, Frankfurte ir t.t.)

Tačiau vienas svarbiausių veiksnių lemiantis produktyvumo augimą bei vietinių „jėgų“ silpnėjimą – tai nauju žaidėjų atėjimas į Lietuvos rinką. Taigi užsienio investicijos į Lietuvą, atnešančios kapitalą,  platesnę pasaulėžiūrą ir vakarietišką darbo kultūrą, suprantama, tai ne visada įtinka dabartinių politikų ir verslo grandų struktūroms, linkusioms tęsti kas jau vyksta metų metais: valdžios ir vietinio verslo kolaboracijai.

Pritraukti daugiau TUI i Lietuvą bandoma jau kurį laiką. Ir rezultatais, kuriuos yra pasiekusi „Investuok Lietuvoje“, galima didžiuotis. Visgi, viena įmonė užsiimanti investicijų pritraukimu – nėra tai, kaip pavyktu Lietuvai išsaugoti ir auginti TUI srautus Lietuvoje. Idėja verta tolimesnės analizės galėtų būti skatinimas  tiek fizinius tiek juridinius asmenis imtis užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą.  Pastarieji, ar Lietuvos ar ne Lietuvos rezidentai, pritraukiantys tarkim 1.000.000 €TUI mažiausiai trejiems metams būtų motyvuojami kasmet jiems išmokant po 5% pritrauktos TUI sumos (taigi sumoje 15%). Šis koeficientas galėtų būti didesnis ar mažesnis, tačiau pradinis jo įvertinimas turėtų atitikti tai daliai išlaidu, kurias patiria „Investuok Lietuvoje“  bandydami pritraukti investicijas.  Toks projektas skatintų kiekviena žmogų ar įmonę pritraukti ilgalaikes investicijas. Suprantama, ir pačiai įmonei ateinančiai į Lietuvą bei pasiruošusiai investuoti tai būtų palengvinimas apsispręsti rinktis mus, o ne mūsų kaimynines šalis (jeigu įmonė investuoti pati, ir nebūtų pritraukiama tarpininko – jai vis tiek būtų gražinama tam tikra investicijų suma, po to, kai tos investicijos iš tiesų būna atliktos).

„Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ – gerai dirbančios įmonės. Tačiau pažvelgus į jų veiklą, tampa aišku,  jog pritraukti investicijas ir skatinti eksportą bei įmonių kūrimąsi yra tik dvi to paties medalio pusės. Ir kad ir kaip nepopuliaru būtų, aš siūlyčiau abi veiklas sujungti. Koordinuojant veiklą, galima būtų tikėtis ne tik sinergijos efektų, geresnio personalo, tačiau ir toliaregiškumo tiek bandant pritraukti investicijas į jau esamas įmones, į besikuriančius start-ups bei green-field investicijas, kurios būtų nukreiptos į pramonę bei eksportą, o ne vietinę prekybą. Nes tik žinant, ką norime eksportuoti, ką galima eksportuoti, kur ir t.t., galime žinoti, kokių investicijų mums reikia, kokias įmones kalbinti investuoti pas mus.

Alternatyviai norint skatinti Investuok Lietuvoje veiklą, bei darant ją politiškai nepriklausoma – svarbu būtų garantuoti šiai įmonei 1-2 metų veiklos finansavimą, tačiau po šio aiškiai apibrėžto laikotarpio padaryti šią įmonę akcine bendrove, kuri finansuotųsi tik iš savo pasiektų rezultatų (pvz. per modelį numatantį 15% atlyginimą už ilgalaikių TUI pritraukimą). Panašiai galėtų būti pasielgta ir su „Versli Lietuva“ arba abiejų šių įmonių junginiu. Tada akcininkai, patys spręstų ar gali jų darbuotojai dirbti papildomai, kokių profesionalų reikia, kokias algas jiems mokėti, kaip skatinti jų darbą ir t.t.

Lietuvos gerovė nesusikurs pati, ja sukursime tik mes – ir ne palikdami viską kaip kas buvo iki šiol, o bandydami kažką naujo.

6 comments

  1. Giovanni Ronzoni (GIORON) says:

    Hi Justas,
    I fully agree with you that, if the changes are not from the base, and as a base I mean the people who live and work in the country, young or not, the change does not happen.
    I am Italian, I have 64 years and since March I live in Vilnius. I do not speak the Lithuanian language, but I read the Tribune on the Internet. I know a lot of people especially the most ‘younger than me. all they have a job, but until now I have not only perceived their interest in politics or possible changes. They work, they are not so happy of their work environment but they say that the changes in Lithuania are almost impossible. I lived and worked in several countries, both in Europe and North America. my experience is that at the basis of all, there must be a political base or political class, aware and open to the social and not only to their own economic interests. This only leads to disaster, see my country of origin Italy.

    Lithuanian country comes from a very painful political experience and for people who have lived this experience, for a part of their lives, for them today is quite difficult to have confidence in who governs us.
    Lithuania, it remains a small Baltic country, does not have a strategic position as some of the other countries of the East might have. The forum that you opened can be of great interest and help. If you only look on LinkedIn, you will see that many professionals Lithuanians are registered, and if only a part participate in the forum, I am convinced that something positive would out come and could be created, The only participate in the discussion is certainly an improvement.
    Let see what happen.

  2. Vladas Lašas says:

    Justinai,

    ačiū – puikus šūkis, gera ir reikalinga inciatyva.
    Manau, kad kritinę masę tai suprantančių jau turime.
    Reikia efektyvių ir kūrybingų iniciatyvų, įtraukiančių visuomenės daugumą -
    ir neužilgo duodančių maksimalų rezultatą.

    Linkėjimai iš TED Global Edinburge – pasaulis irgi pilnas tokių problemų,
    jei sėkmingai keisime Lietuvą, tai bus naudinga ir kitiems….:)

    Vladas Lašas

  3. Audrius says:

    Džiugu, kad atsiranda daugiau aktyvių piliečių su teisingomis mintimis ir neraginančių eiti į gatves.

    Ačiū Justai.

    Audrius Ramoška

  4. Pagirtina iniciatyva, išties jaučiasi, kad daugėja žmonių, kuriems ne vis viena kas vyksta, ir kuriems atrodo, kad Lietuva nesivysto taip kaip turėtų, todėl svarbu pradėti diskusiją ir ieškoti kelių, kaip sudaryti prielaidas keistis.
    Pritariu autoriaus išsakytai, minčiai, kad politikoje per maža kartų kaita, tačiau manau pagrindinė, problema yra politikų “kokybė” – t.y. kompetencija, ir čia kalbu ne apie ekonomikos ar teisės išmanymą, bet supratimą, kas yra teisinga, o kas ne.
    Dėl ekonomikos ir audito tarybos – manau, kad yra pakankamai visokių organizacijų (valstybės kontrolė, investuotojų asociaciją, LRI) – kurių fukcija teikti rekomendacijas, pasiūlymus – deja jos arba neturi visuomenėje pasitikėjimo, arba svertų ką nors paveikti.
    Bet pagrindinė problema – neturime lyderio, kuris gebėtų pateikti naują lietuvos viziją ir burti pasekėjus, vizijai įgyvendinti

  5. warhead says:

    Mano supratimu tai visi turėtų kištis į politiką ypač gyvendami respublikoje (lot. res publica – viešas reikalas).

  6. Donatas says:

    Lietuvoje jau veikia pilietinių iniciatyvų platforma http://www.lietuva2.lt, kurioje būtent kiekvienas žmogus, įmonė ar institucija ir gali teikti pasiūlymus, kaip keisti įstatymus, kokius projektus įgyvendinti. Tik portalas yra visuomeninis, o ne valstybinis, su visais iš to sekančiais minusais ir pliusais. Kviečiame susipažinti ir laukiame feedback’o.

Leave a Reply

%d bloggers like this: